Lietuvos prezidentė susitiko su Švedijos parlamento pirmininku, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvos prezidentė susitiko su Švedijos parlamento pirmininku

16
(atnaujinta 12:37 2017.11.20)
Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, regiono saugumo ir gynybos stiprinimas, pasirengimas šią savaitę Briuselyje įvyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien susitiko su Švedijos Parlamento — Riksdago — pirmininku Urbanu Ahlinu ir jo vadovaujamos delegacijos nariais, praneša prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentė susitikime pabrėžė, kad abiem šalims būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą, rengti bendras pratybas, keistis informacija ir gerinti karių tarpusavio sąveiką.

Pasak Prezidentės, gyvenant dabartinės geopolitinės realybės sąlygomis saugi, taiki ir demokratiška Rytų kaimynystė yra bendras Lietuvos ir Švedijos interesas.

Švedijos Parlamento pirmininkas yra aktyvus Rytų partnerystės rėmėjas. 2007 metais už paramą Lietuvai siekiant ES narystės apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi.

Šį rudenį vykusių pratybų "Zapad" metu Švedija surengė pratybas "Aurora", kuriose taip pat dalyvavo kariai iš Lietuvos, JAV ir kitų regiono valstybių. Švedija, kaip ir Lietuva prieš dvejus metus, kitąmet sugrąžina šauktinių kariuomenę.

 

16
Tegai:
Urban Ahlin, Dalia Grybauskaitė, Švedija
Dar šia tema
Grybauskaitė palaiko aktyvų NATO bendradarbiavimą su Suomija ir Švedija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 18:20 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų švelninimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kad jei epideminė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai — valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", — parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje elektra atpigo beveik penktadaliu

(atnaujinta 10:14 2020.06.04)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys pagamino 58 procentus reikalingos elektros energijos, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros kainos krito, sakė nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina sumažėjo 18 procentų — iki 22,14 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 25 procentus, iki 22,05 euro už megavatvalandę.

Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje kaina smuko daugiau nei perpus — iki 4,42 euro už megavatvalandę.

"Kainų skirtumas tarp Estijos bei Lietuvos ir Latvijos jau antrą savaitę iš eilės buvo susijęs su mažesniais elektros energijos srautais tarp šalių", — sakė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Nuo gegužės 25 iki gegužės 31 dienos elektros energijos gamyba Baltijos šalyse padidėjo 8 procentais — iki 264 gigavatvalandžių. Lietuvoje šis rodiklis išaugo trim procentais (iki 82 gigavatvalandžių), Latvijoje — devyniais (iki 120 gigavatvalandžių), o Estijoje — 15 procentų (iki 62 gigavatvalandžių).

Per kelias savaites visos trys Baltijos šalys pagamino 58 procentus reikalingos elektros energijos.

Tuo tarpu suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 procentais — iki 456 gigavatvalandžių.

Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis sumažėjo 3 procentais (atitinkamai iki 203 ir 124 gigavatvalandžių), o Estijoje suvartojimas sumažėjo 6 procentais (iki 129 gigavatvalandžių).

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga