Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Paksas: Lietuvos valdžiai rūpi tik karinės išlaidos

388
(atnaujinta 19:41 2017.11.21)
Buvęs prezidentas atvirai kalba apie tragišką daugelio Lietuvos gyventojų socialinę padėtį

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Kasmetinė labdaros akcija "Maltiečių sriuba", keliaujanti per Lietuvą, nebegali pridengti vis labiau akivaizdžiai matomo drakoniško požiūrio į paprastą žmogų ir tvyrančios socialinės nelygybės, kurią iš dalies lemia neatsakingi valdžios sprendimai ir dabartinė politika, rašo Rolandas Paksas savo tinklalapyje.

Anot politiko liūdną Lietuvos padėtį atspindi didėjantis emigracijos mastas.

Skvernelis apie emigraciją: vyriausybė per 11 mėnesių nepakeis situacijos >>

Šiemet iš Lietuvos jau emigravo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus — 50 888 piliečiai. Vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčius yra 659 eurai. Vidutinė senatvės pensija — 274 eurai.

"Tai dydžiai, kurie liudija bene prasčiausią mūsų padėtį Europos Sąjungoje", — konstatuoja Paksas.

Europarlamentaras teigia, kad augant kainoms daugybė žmonių visoje Lietuvoje nebeišgali sumokėti net komunalinių mokesčių. Lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau kaip 200 tūkstančių fizinių ir per 30 tūkstančių juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų.

"Deja, valdžia žiūri pro pirštus į siautėjančius antstolius ir šiurpų socialinės prievartos paveikslą, leisdama atskiroms grupėms pelnytis labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių sąskaita", — nuogąstauja Paksas.

Be to, politikas pabrėžia, kad valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema šiandien neatitinka solidarios valstybės ir visuomenės kriterijų, tačiau niekas iš esmės nekalba apie jos sisteminį sutvarkymą.

"Bene vienintelė sritis, į kurią valdžia deda didžiules pastangas, kad išsiveržtų į pirmaujančių pasaulio valstybių gretas, yra karinėms reikmėms skiriamos biudžeto išlaidos", — rašo Paksas.

Tačiau buvęs prezidentas pabrėžia, kad tai tema, apie kurią piliečiai negali atvirai diskutuoti, jeigu nenori patekti į kokius nors "juoduosius" nepatikimų asmenų sąrašus.

Anot politiko,  Lietuva savo pastangomis didinti karines išlaidas aplenkė laiką. Nes beveik prieš trejus metus pasirašytas susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių 2014 — 2020 metais įpareigoja politikus padidinti lėšas krašto apsaugai iki 2% šalies BVP. O tais pačiais metais vykusiame Velso viršūnių susitikime NATO šalys yra įsipareigojusios iki 2025 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2% BVP.

Valdžia pastaraisiais metais itin nenuosekliai ir neproporcingai didina išlaidas kariniams reikalams, palyginti su kitomis valstybės reikmėmis — švietimu, sveikatos apsauga ar socialine sfera. Kitų metų valstybės biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai atseikėta 873 miolijonai eurų, kai visai sveikatos sistemai numatoma skirti 678,488 milijonus eurų. Priešingai nei medikų sąjūdžio peticija dėl visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo 30 procentų nuo kitų metų sausio, krašto apsaugos ministro pareiškimas apie išlaidas kariuomenei nesukėlė jokios reakcijos nei opozicijos, nei sunkiai apibrėžiamos valdančiosios daugumos sluoksniuose.

Paksas pabrėžia, kad šiuo metu valstybės skola (17 milijardų 526 milijonai 269 tūkstančių) jau viršija 6 tūkstančių eurų sumą vienam asmeniui.

"Vien palūkanų per metus kiekvienas gyventojas sumoka apie 200 eurų", — skaičiuoja politikas.

Europarlamentaras pabrėžia, kad "jokiu būdu negalima sutikti su voliuntaristiška NSGK pirmininko Vytauto Bako ir kitų karingų parlamentarų vizija „neapsiriboti 2%, o per penkerius metus pasiekti 2,5% BVP" karinio biudžeto apimtį".

"Manyčiau priešingai, šiandien reikėtų kruopščiai svarstyti galimybę sumažinti asignavimus krašto apsaugai iki bendro Europos Sąjungos vidurkio, tam, kad būtų galima realiai finansuoti medikų ir mokytojų atlygimų pakėlimą bei kitas visiems gyventojų sluoksniams jautrias sritis", — ragina Paksas.

Siūloma nuo gegužės medicinos darbuotojų atlyginimus didinti 20% >>

Jis įsitikinęs, kad Lietuva juda Europos kariuomenės link. Kaip yra sakęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, "Europa bus apsirūpinusi bendra karine galia, bendru gynybos biudžetu ir bendra veiksmų plano doktrina."

"Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, sunku prognozuoti, tačiau sprendžiant pagal tai, kokia "lengva ranka" priimami nauji įsipareigojimai, galima numanyti, kad jau įžengėme į baigiamąjį mūsų valstybingumo sunaikinimo etapą", — apibendrino Paksas.

388
Tegai:
išlaidos gynybai, socialinė nelygybė, atlyginimai, Rolandas Paksas
Dar šia tema
NATO dešinysis flangas: lietuvių pinigai amerikiečių reikmėms
Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką
"Vaikystė baigėsi". Kas lauks Baltijos valstybių be ES pinigų
Seime siūloma kelti gydytojų rezidentų atlyginimus
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 12:58 2020.09.23)
Kasčiūnas siūlo sugriežtinti sankcijas Rusijai, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, rašoma Seimo pranešime.

Jis kartu su Seimo nariais Aušrine Armonaite, Gabrieliumi Landsbergiu, Audroniumi Ažubaliu, Gediminu Kirkilu, Žygimantu Pavilioniu ir Dovile Šakaliene įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" Europos Sąjunga raginama patvirtinti ir įgyvendinti vadinamojo Magnickio akto tipo sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą. Parlamentarai siūlo, kad į jį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Kasčiūno teigimu, "Navalno apnuodijimas" dar kartą primena, kad būtina stabdyti dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą.

"Baltijos jūros dugnu tiesiamas "Nord Stream-2" dujotiekis pirmiausia yra geopolitinis projektas, kuris padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Iš patirties žinome, kad Rusija dujas naudoja kaip politinio ir ekonominio spaudimo, Europos vienybės skaldymo įrankį, ir "Nord Stream-2" dujotiekis potencialiai gali būti išnaudojamas šiam tikslui. Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės kovine chemine medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Tegai:
Nord Stream-2, sankcijos, Rusija, Aleksejus Navalnas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu
NATO ragina į Navalno incidentą "reaguoti stipriu tarptautiniu mastu"
Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija

(atnaujinta 12:24 2020.09.23)
Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukšto rango pareigūnų, taip pat mokslininkų, kultūros ir sporto atstovų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Išrinktas valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas. Inauguracijos ceremonija šiuo metu vyksta Nepriklausomybės rūmuose, praneša naujienų agentūra "BelTA".

Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukšto rango pareigūnai, Atstovų rūmų ir Respublikos Tarybos nariai, valstybės įstaigų ir organizacijų vadovai, vietos vykdomosios ir administracinės įstaigos, vietos žiniasklaida, mokslininkai, kultūros ir sporto veikėjai.

Pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją prezidentas pradeda eiti pareigas, davęs šią priesaiką: "Prisiimdamas Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas, aš iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos žmonėms, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir saugoti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas".

Pranešama, kad, padėjęs dešinę ranką ant Konstitucijos, Lukašenka davė priesaiką baltarusių kalba. Po to jis pasirašė priesaikos priėmimo aktą, po ko Baltarusijos centrinės rinkimų ir respublikinių referendumų vykdymo komisijos pirmininkė Lidija Jermošina įteikė Lukašenkai Baltarusijos prezidento pažymėjimą.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu Lukašenkos šalininkai taip pat rengia jo palaikymo mitingus.

Tegai:
Baltarusija, inauguracija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Lukašenka paskelbė apie sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą
Lukašenka paragino Lietuvos žmones "sustabdyti savo išprotėjusius politikus"