Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Paksas: Lietuvos valdžiai rūpi tik karinės išlaidos

388
(atnaujinta 19:41 2017.11.21)
Buvęs prezidentas atvirai kalba apie tragišką daugelio Lietuvos gyventojų socialinę padėtį

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Kasmetinė labdaros akcija "Maltiečių sriuba", keliaujanti per Lietuvą, nebegali pridengti vis labiau akivaizdžiai matomo drakoniško požiūrio į paprastą žmogų ir tvyrančios socialinės nelygybės, kurią iš dalies lemia neatsakingi valdžios sprendimai ir dabartinė politika, rašo Rolandas Paksas savo tinklalapyje.

Anot politiko liūdną Lietuvos padėtį atspindi didėjantis emigracijos mastas.

Skvernelis apie emigraciją: vyriausybė per 11 mėnesių nepakeis situacijos >>

Šiemet iš Lietuvos jau emigravo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus — 50 888 piliečiai. Vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčius yra 659 eurai. Vidutinė senatvės pensija — 274 eurai.

"Tai dydžiai, kurie liudija bene prasčiausią mūsų padėtį Europos Sąjungoje", — konstatuoja Paksas.

Europarlamentaras teigia, kad augant kainoms daugybė žmonių visoje Lietuvoje nebeišgali sumokėti net komunalinių mokesčių. Lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau kaip 200 tūkstančių fizinių ir per 30 tūkstančių juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų.

"Deja, valdžia žiūri pro pirštus į siautėjančius antstolius ir šiurpų socialinės prievartos paveikslą, leisdama atskiroms grupėms pelnytis labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių sąskaita", — nuogąstauja Paksas.

Be to, politikas pabrėžia, kad valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema šiandien neatitinka solidarios valstybės ir visuomenės kriterijų, tačiau niekas iš esmės nekalba apie jos sisteminį sutvarkymą.

"Bene vienintelė sritis, į kurią valdžia deda didžiules pastangas, kad išsiveržtų į pirmaujančių pasaulio valstybių gretas, yra karinėms reikmėms skiriamos biudžeto išlaidos", — rašo Paksas.

Tačiau buvęs prezidentas pabrėžia, kad tai tema, apie kurią piliečiai negali atvirai diskutuoti, jeigu nenori patekti į kokius nors "juoduosius" nepatikimų asmenų sąrašus.

Anot politiko,  Lietuva savo pastangomis didinti karines išlaidas aplenkė laiką. Nes beveik prieš trejus metus pasirašytas susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių 2014 — 2020 metais įpareigoja politikus padidinti lėšas krašto apsaugai iki 2% šalies BVP. O tais pačiais metais vykusiame Velso viršūnių susitikime NATO šalys yra įsipareigojusios iki 2025 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2% BVP.

Valdžia pastaraisiais metais itin nenuosekliai ir neproporcingai didina išlaidas kariniams reikalams, palyginti su kitomis valstybės reikmėmis — švietimu, sveikatos apsauga ar socialine sfera. Kitų metų valstybės biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai atseikėta 873 miolijonai eurų, kai visai sveikatos sistemai numatoma skirti 678,488 milijonus eurų. Priešingai nei medikų sąjūdžio peticija dėl visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo 30 procentų nuo kitų metų sausio, krašto apsaugos ministro pareiškimas apie išlaidas kariuomenei nesukėlė jokios reakcijos nei opozicijos, nei sunkiai apibrėžiamos valdančiosios daugumos sluoksniuose.

Paksas pabrėžia, kad šiuo metu valstybės skola (17 milijardų 526 milijonai 269 tūkstančių) jau viršija 6 tūkstančių eurų sumą vienam asmeniui.

"Vien palūkanų per metus kiekvienas gyventojas sumoka apie 200 eurų", — skaičiuoja politikas.

Europarlamentaras pabrėžia, kad "jokiu būdu negalima sutikti su voliuntaristiška NSGK pirmininko Vytauto Bako ir kitų karingų parlamentarų vizija „neapsiriboti 2%, o per penkerius metus pasiekti 2,5% BVP" karinio biudžeto apimtį".

"Manyčiau priešingai, šiandien reikėtų kruopščiai svarstyti galimybę sumažinti asignavimus krašto apsaugai iki bendro Europos Sąjungos vidurkio, tam, kad būtų galima realiai finansuoti medikų ir mokytojų atlygimų pakėlimą bei kitas visiems gyventojų sluoksniams jautrias sritis", — ragina Paksas.

Siūloma nuo gegužės medicinos darbuotojų atlyginimus didinti 20% >>

Jis įsitikinęs, kad Lietuva juda Europos kariuomenės link. Kaip yra sakęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, "Europa bus apsirūpinusi bendra karine galia, bendru gynybos biudžetu ir bendra veiksmų plano doktrina."

"Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, sunku prognozuoti, tačiau sprendžiant pagal tai, kokia "lengva ranka" priimami nauji įsipareigojimai, galima numanyti, kad jau įžengėme į baigiamąjį mūsų valstybingumo sunaikinimo etapą", — apibendrino Paksas.

388
Tegai:
išlaidos gynybai, socialinė nelygybė, atlyginimai, Rolandas Paksas
Dar šia tema
NATO dešinysis flangas: lietuvių pinigai amerikiečių reikmėms
Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką
"Vaikystė baigėsi". Kas lauks Baltijos valstybių be ES pinigų
Seime siūloma kelti gydytojų rezidentų atlyginimus
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Bahreino užsienio reikalų ministras Abdullatifas bin Rashidas Al-Zayani ir JAE užsienio reikalų ministras Abdullah bin Zayedas Al Nahyanas, archyvinė nuotrauka

Trampas išeina su triukšmu. Ar JAV ruošiasi smogti Iranui?

(atnaujinta 14:56 2020.11.30)
Trampo prezidentavimo laikotarpiu JAV ir Iraną siejo labai sudėtingi santykiai, sutikęs perduoti valdžią Baidenui, Trampas dar gali spėti paskelbti karą Iranui. Ar įmanoma tokia įvykių raida?

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Donaldas Trampas sutiko perduoti valdžią JAV, jei rinkikų kolegija pripažins Džo Baideno pergalę. Tačiau prieš išvykdamas, anot žiniasklaidos, jis yra pasirengęs kariauti su Iranu. Invazijos priežastis yra branduolinė programa, kuri buvo atnaujinta po žlugusio "branduolinio susitarimo". Amerikiečiai ketina įtraukti Tel Avivą į spaudimą Teheranui. Kaip tai paveiks Artimųjų Rytų situaciją, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Padidėjęs Trampo užsidegimas

"Donaldas Trampas gali įsakyti smogti Iraną, todėl Izraelio ginkluotosios pajėgos turėtų pasiruošusios. Izraelio valdžiai svarbu suprasti laikotarpio iki Džo Baideno inauguracijos sudėtingumą. Kadenciją baigiantis Amerikos lyderis ne kartą kėlė klausimą, kaip sunaikinti urano sodrinimo gamyklą Natanze" — rašė internetinis leidimas "Axios", remdamasis Izraelio šaltiniais.

Trampas, kaip mano naujienų svetainės pašnekovai, sumanė prevencinį smūgį prieš Teheraną po to, kai TATENA paskelbė eilinią ataskaitą apie Irano branduolinės programos plėtrą. Joje sakoma, kad po to, kai Islamo Respublika atsisakė laikytis Bendrojo visapusiško veiksmų plano (JCPOA) sąlygų, šalis padidino labai prisodrinto (ginklams tinkamo) urano atsargas. Prezidento pasipiktinimas neturėjo ribų, tačiau Mike'as Pence'as ir Maikas Pompėjas įtikinėjo jį nesijaudinti, pranešė Amerikos pareigūnai "The New York Times". Trampui buvo pasakyta, kad smūgis Iranui sukels nereikalingą smurto eskalavimą.

Patvirtintų duomenų apie Amerikos planus nėra. Bet Izraelis pripažino, kad jie gavo nurodymus pasirengti galimam susidūrimui. "Atsakymas gali būti pateiktas ne tiesiogiai, bet per Irano įgaliotąsias pajėgas Sirijoje, Gazos ruože ar Libane", — aiškino jie "Axios".

Kol politikai diskutavo apie informacijos apie galimą karą patikimumą, Irane buvo nužudytas fizikas Mohsenas Fachrizade. Vakarų žvalgybos tarnybos jį pavadino "Irano bombos tėvu". Buvo tikima, kad fizikas yra atsakingas už Irano branduolinę programą. Teheranas nedelsdamas apkaltino Izraelį nužudymu ir pažadėjo atkeršyti. Benjaminas Netanyahu nepaisė iraniečių pareiškimų.

Prieškariniai rūpesčiai

Informacijos apie išpuolio prieš Iraną grėsmė būtų nepastebėta, jei nebūtų buvę ankstesnių įvykių. Neseniai JAV į Vidurinius Rytus perdislokavo strateginius bombonešius B-52H Stratofortress. JAV centrinė vadovybė (CENTCOM) teigė, kad karo lėktuvai į regioną atvyko "tramdyti agresijos ir palaikyti sąjungininkų".

Vašingtonas nepaaiškino, kiek bombonešių jis atsiuntė ar kurioje šalyje jie buvo dislokuoti. Išaiškėjo teorijos, kad naikintuvai, kaip ir praėjusią žiemą, dabar yra lėktuvų bazėje Diego Garcia, Britanijos saloje Indijos vandenyne.

Tada karo su Iranu atveju ten buvo dislokuoti šeši bombonešiai. Ginkluoto susidūrimo priežastis buvo amerikiečių Irano armijos elito padalinio —  Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) vado Qasem Soleimani nužudymas. Teheranas pažadėjo atkeršyti.

Amerikiečių taikiniai regione buvo atakuojami ištisus metus. Bet tiesioginio susidūrimo nebuvo. Be to, amerikiečiai pradėjo mažinti savo buvimą ir išvesti kariuomenę. Tai sukėlė nerimą tarp šalių, besiribojančių su Iranu. Jie pripažino, kad JAV kontingentas yra tam tikras buferis nuo grėsmių, o svarbiausia — tai sulaiko Teheraną.

Derybos — slaptos ir atviros

Didėjantis Irano autoritetas Viduriniuose Rytuose labiausiai jaudina Izraelį. Po JAV ir Irano žiemos eskalacijos etapo Tel Avivas skambino pavojaus varpais. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasiūlė, kad Teheranas ketina atkeršyti ne tik amerikiečiams, bet ir žydų valstybei. Ir jis perspėjo, kad veiks aktyviai.

Persijos įlankos monarchijos taip pat bando suvaržyti Irano įtaką Viduriniųjų Rytų reikalams. Žlugus Saddamo Husseino režimui Irake, Islamo Respublika bandė perimti regiono lyderio vaidmenį. Arabai sunerimo. Šiitinis ajatolų režimas yra nepriimtinas jų sunitų tradicijoms.

Siekdamos užkirsti kelią Irano vaidmens stiprinimui regione, 2000-ųjų viduryje arabų monarchijos pradėjo neoficialias derybas. Ir nors neišspręstas Palestinos klausimas trukdė atviram suvienijimui, šalys susitarė bendradarbiauti prieš Teheraną.

Stebėtojų teigimu, tylią sąveiką įrodė, pavyzdžiui, Jordanijos, Saudo Arabijos, Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų pasirengimas atverti oro erdvę Izraelio aviacijai.

Donaldo Trampo prezidentavimas ir antiiraniškas požiūris sustiprino arabų ir Izraelio ryšius. Atėjęs į valdžią 45-asis JAV prezidentas paskelbė, kad spręs visas Artimųjų Rytų problemas pasinaudojęs "šimtmečio susitarimu". Jis numatė palestiniečių klausimo sprendimą "dvi valstybės dviem tautoms" principu — kartu su Izraeliu Palestina pasirodytų pasaulio žemėlapyje.

Ši iniciatyva nerado paramos arabų pasaulyje. Tačiau, pasak Persijos monarchijų, tai prisidėjo prie "Artimųjų Rytų atkūrimo". Rugsėjį Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, tarpininkaujant amerikiečiams, užmezgė oficialius diplomatinius santykius. Tuo pačiu niekas neslėpė, kad šalių sąveika yra taktinio antiiranietiško pobūdžio.

Saudo Arabija, laikydamasi arabų pasaulio lyderio pozicijos, laikėsi atskirai nuo Izraelio. Visi žinojo apie neoficialius šalių ryšius, tačiau niekas negalėjo leisti dialogo aukščiausiu lygiu. Rijadas tradiciškai pareiškė: kol nebus išspręsta Palestinos problema, apie jokius santykius su Tel Avivu negali būti nė kalbos. Tačiau šis stereotipas taip pat žlugo.

Neseniai paaiškėjo, kad Netanyahu slapta aplankė Saudo Arabijos Neomo miestą ir vedė derybas su vainikiniu princu Mohammedu bin Salmanu. Ši žinia tapo sensacija. Jokios detalės nebuvo atskleistos. Buvo pateiktos teorijos, kad pagrindinė tema buvo Irano įtaka.

Rijadas iš pradžių neigė dialogą. Bet Tel Avivo pozicija, atsisakiusi komentuoti, daugumai šalių įrodė, kad susitikimas įvyko. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kad derybos vyko po JAV valstybės sekretoriaus kelionės į Vidurinius Rytus. Maikas Pompėjas dar kartą bandė sutaikyti regiono valstybes ir kalbėjo apie Irano grėsmės rimtumą.

"Palikti po savęs aljansą"

"Izraelis nenori pradėti tiesioginio karinio susidūrimo su Iranu. Tačiau paslėpta konfrontacija vyksta visuose frontuose. Islamo Respublika stiprina savo karinį buvimą Sirijoje palei Izraelio sienos perimetrą. Kitas kaimynas Libanas iš tikrųjų yra Irano vasalas. Teheranas rimtai veikia Gazos ruože, finansuoja "Hamas". Iš esmės, Iranas yra prie visų Izraelio sienų", — sako buvusi Kneseto narė ir Herzliya tarpdisciplininio instituto Izraelyje ekspertė Ksenija Svetlova.

Slaptą Netanyahu vizitą į Saudo Arabiją ji vertina atsižvelgiant į artėjantį valdžios pasikeitimą JAV. "Kiekviena nauja Amerikos administracija koreguoja savo požiūrį į Vidurinius Rytus. Gali būti, kad Netanyahu ir bin Salmanas aptarė, kaip palaikyti koordinavimą Irano atžvilgiu vadovaujant Baidenui. Nors nemanau, kad demokratų prezidentas priešinsis tokiems ryšiams. Nuo Barako Obamos laikų amerikiečiai laikosi pasitraukimo iš regiono kurso. Palikti po savęs bent arabų ir izraeliečių aljansą, atlaikantį Irano grėsmę — taip pat yra JAV interesai", — mano Svetlova.

Pripažinti Trampo klaidas

MGIMO tarptautinių tyrimų instituto analitikas Adlanas Margoevas įsitikinęs, kad Iranas žino apie arabų ir Izraelio sąveiką. Eksperto teigimu, Teherane santykių užmezgimas tarp arabų šalių ir "sionistinio režimo" laikomas "Palestinos išdavyste". Kritikuodami Saudo Arabijos, JAE ir Bahreino ryšius su Izraeliu, Irano valdžia vis dar nėra suinteresuota sustiprinti konfrontaciją.

Anot Margoevo, Teheranas tikisi, kad pasikeitus administracijai Jungtinėse Valstijose, sumažės anti-Irano retorika. "Irano valdžia ragina Baideną pripažinti Trampo klaidas ir atgaivinti JCPOA. Ekspertų lygmenyje demokratai jau diskutuoja apie tai, tačiau praktiškai viskas nėra taip paprasta. Sunku nustatyti net veiksmų tvarką. Pavyzdžiui, Iranas reikalauja atšaukti sankcijas. Bet tada reikia patvirtinti, kad Teheranas laikosi JCPOA sąlygų. Islamo Respublika paaiškina, kad branduolinis susitarimas šiandien nėra visiškai įgyvendinamas tik todėl, kad amerikiečiai pirmieji iš jo pasitraukė. Kaip sugrįžti į JCPOA, kad mechanizmas veiktų lygiagrečiai, yra atviras klausimas", —  sakė Margoevas.

Jis pripažįsta, kad Baidenui nebus lengva panaikinti Trampo antiiranietiškus sprendimus. Kadenciją baigianti administracija ir jos šalininkai paskelbė itin neigiamą Irano politikos vertinimą, panaikindami teigiamą derybų patirtį ir trumpą branduolinio susitarimo laikymosi laikotarpį. Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad eskalavimo iki karinio konflikto lygio pavyks išvengti.

Tegai:
Izraelis, Iranas, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė vėl ragina politikus priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo

(atnaujinta 15:27 2020.11.30)
Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų COVID-19 atvejų, todėl net ir save saugantys žmonės rizikuoja užsikrėsti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Koronaviruso infekciją nustačius dar vienam Seimo nariui, Darbo partijos atstovui Viktorui Fiodorovui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, būtina kuo skubiau priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo.

"Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis Viktorui Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei, ar dviem, situacijos nesprendžia", - rašo Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook

Ji pažymėjo, kad Seimo nariai – žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. 

Čmilytė-Nielsen pasiremia buvusios Konstitucinio Teismo teisėjos Tomos Birmontienės teiginiais, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu.

"Esame tikrai kitokioje situacijoje nei pavasarį. Prastesnėje. Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį", – sako Seimo pirmininkė.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 61 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 500 mirė.

Tegai:
COVID-19, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas