Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Paksas: Lietuvos valdžiai rūpi tik karinės išlaidos

388
(atnaujinta 19:41 2017.11.21)
Buvęs prezidentas atvirai kalba apie tragišką daugelio Lietuvos gyventojų socialinę padėtį

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Kasmetinė labdaros akcija "Maltiečių sriuba", keliaujanti per Lietuvą, nebegali pridengti vis labiau akivaizdžiai matomo drakoniško požiūrio į paprastą žmogų ir tvyrančios socialinės nelygybės, kurią iš dalies lemia neatsakingi valdžios sprendimai ir dabartinė politika, rašo Rolandas Paksas savo tinklalapyje.

Anot politiko liūdną Lietuvos padėtį atspindi didėjantis emigracijos mastas.

Skvernelis apie emigraciją: vyriausybė per 11 mėnesių nepakeis situacijos >>

Šiemet iš Lietuvos jau emigravo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus — 50 888 piliečiai. Vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčius yra 659 eurai. Vidutinė senatvės pensija — 274 eurai.

"Tai dydžiai, kurie liudija bene prasčiausią mūsų padėtį Europos Sąjungoje", — konstatuoja Paksas.

Europarlamentaras teigia, kad augant kainoms daugybė žmonių visoje Lietuvoje nebeišgali sumokėti net komunalinių mokesčių. Lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau kaip 200 tūkstančių fizinių ir per 30 tūkstančių juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų.

"Deja, valdžia žiūri pro pirštus į siautėjančius antstolius ir šiurpų socialinės prievartos paveikslą, leisdama atskiroms grupėms pelnytis labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių sąskaita", — nuogąstauja Paksas.

Be to, politikas pabrėžia, kad valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema šiandien neatitinka solidarios valstybės ir visuomenės kriterijų, tačiau niekas iš esmės nekalba apie jos sisteminį sutvarkymą.

"Bene vienintelė sritis, į kurią valdžia deda didžiules pastangas, kad išsiveržtų į pirmaujančių pasaulio valstybių gretas, yra karinėms reikmėms skiriamos biudžeto išlaidos", — rašo Paksas.

Tačiau buvęs prezidentas pabrėžia, kad tai tema, apie kurią piliečiai negali atvirai diskutuoti, jeigu nenori patekti į kokius nors "juoduosius" nepatikimų asmenų sąrašus.

Anot politiko,  Lietuva savo pastangomis didinti karines išlaidas aplenkė laiką. Nes beveik prieš trejus metus pasirašytas susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių 2014 — 2020 metais įpareigoja politikus padidinti lėšas krašto apsaugai iki 2% šalies BVP. O tais pačiais metais vykusiame Velso viršūnių susitikime NATO šalys yra įsipareigojusios iki 2025 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2% BVP.

Valdžia pastaraisiais metais itin nenuosekliai ir neproporcingai didina išlaidas kariniams reikalams, palyginti su kitomis valstybės reikmėmis — švietimu, sveikatos apsauga ar socialine sfera. Kitų metų valstybės biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai atseikėta 873 miolijonai eurų, kai visai sveikatos sistemai numatoma skirti 678,488 milijonus eurų. Priešingai nei medikų sąjūdžio peticija dėl visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo 30 procentų nuo kitų metų sausio, krašto apsaugos ministro pareiškimas apie išlaidas kariuomenei nesukėlė jokios reakcijos nei opozicijos, nei sunkiai apibrėžiamos valdančiosios daugumos sluoksniuose.

Paksas pabrėžia, kad šiuo metu valstybės skola (17 milijardų 526 milijonai 269 tūkstančių) jau viršija 6 tūkstančių eurų sumą vienam asmeniui.

"Vien palūkanų per metus kiekvienas gyventojas sumoka apie 200 eurų", — skaičiuoja politikas.

Europarlamentaras pabrėžia, kad "jokiu būdu negalima sutikti su voliuntaristiška NSGK pirmininko Vytauto Bako ir kitų karingų parlamentarų vizija „neapsiriboti 2%, o per penkerius metus pasiekti 2,5% BVP" karinio biudžeto apimtį".

"Manyčiau priešingai, šiandien reikėtų kruopščiai svarstyti galimybę sumažinti asignavimus krašto apsaugai iki bendro Europos Sąjungos vidurkio, tam, kad būtų galima realiai finansuoti medikų ir mokytojų atlygimų pakėlimą bei kitas visiems gyventojų sluoksniams jautrias sritis", — ragina Paksas.

Siūloma nuo gegužės medicinos darbuotojų atlyginimus didinti 20% >>

Jis įsitikinęs, kad Lietuva juda Europos kariuomenės link. Kaip yra sakęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, "Europa bus apsirūpinusi bendra karine galia, bendru gynybos biudžetu ir bendra veiksmų plano doktrina."

"Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, sunku prognozuoti, tačiau sprendžiant pagal tai, kokia "lengva ranka" priimami nauji įsipareigojimai, galima numanyti, kad jau įžengėme į baigiamąjį mūsų valstybingumo sunaikinimo etapą", — apibendrino Paksas.

388
Tegai:
išlaidos gynybai, socialinė nelygybė, atlyginimai, Rolandas Paksas
Dar šia tema
NATO dešinysis flangas: lietuvių pinigai amerikiečių reikmėms
Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką
"Vaikystė baigėsi". Kas lauks Baltijos valstybių be ES pinigų
Seime siūloma kelti gydytojų rezidentų atlyginimus
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Beirutas po sprogimo

"Roskosmos" parodė Beiruto uosto nuotraukas kosmoso prieš ir po sprogimo  

(atnaujinta 13:21 2020.08.06)
Pirmoji nuotrauka padaryta 2019 metų lapkričio 4 dieną. Joje matyti daugybė angarų ir patalpų, esančių šalia vandens

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Korporacija "Roskosmos" paskelbė Beiruto uosto palydovinius vaizdus prieš ir po antradienį įvykusio galingo sprogimo, praneša RIA Novosti.

Pirmoji nuotrauka padaryta 2019 metų lapkričio 4 dieną. Joje matyti daugybė angarų ir patalpų, esančių šalia vandens. Antrasis vaizdas, kurį šiandien nufotografavo Rusijos palydovas "Kanopus-V", rodo tik uosto rajone esančių pastatų, sunaikintų pastatų ir ant jo gulinčio laivo kontūrus.

​Antradienį Libano sostinės Beiruto jūrų uosto rajone įvyko sprogimas. Banga nuo sprogimo sugriovė ir apgadino dešimtis namų, automobilių, pastatų langai sudužo miesto kvartaluose. Naujausiais duomenimis, žuvo 135 žmonės, daugiau kaip penki tūkstančiai buvo sužeista, pranešama, kad daug žmonių dingo.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje.

Dviem savaitėms mieste įvesta nepaprastoji padėtis. Visame Libane paskelbtos trys gedulo dienos.

Tegai:
sprogimas, nuotraukos, Beirutas
Dar šia tema
Nufilmuoti sprogimo Beiruto uoste padariniai
Įvardytos pavojingos medžiagos atmosferoje po sprogimo Beirute