Operaciją Sophia, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenės dieną bus apdovanoti operacijoje "Sophia" dalyvavę kariai

16
(atnaujinta 15:54 2017.11.22)
Europos Sąjungos medalius dviejų Laivo apžiūros grupių kariams įteiks Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Lapkričio 23 dieną Karinių jūrų pajėgų kariai Lietuvos kariuomenės dieną minės itin iškilmingai — rikiuotės Karo laivų flotilėje metu bus įteikti Europos Sąjungos medaliai šiais metais tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje "Sophia" dalyvavusiems dviejų Laivo apžiūros grupių kariams, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Karius pasveikins ir 24 medalius įteiks Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. 

Šiemet kelių mėnesių rotacijoms ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje "Sophia" buvo dislokuotos dvi Laivų apžiūros grupės.

Pirmoji Laivo apžiūros grupė operacijoje "Sophia" dalyvavo nuo 2017 metų kovo pradžios iki birželio vidurio, antroji karių grupė pakeitė pirmąją ir operacijos rajone buvo dislokuoti iki rugpjūčio pabaigos.  

Operacijos metu abi grupės buvo dislokuotos Vokietijos karo laive "Rhein", glaudžiai bendradarbiavo su vokiečių kariais siekiant užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui, taip pat sunaikinti nelegalaus žmonių gabenimo verslo modelį.

Operacija Sophia siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį
Operacija "Sophia" siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį

Lietuvos kariai, dalyvavę ES operacijoje, vertinami itin palankiai dėl pasiektų rezultatų — pirmoji Laivų apžiūros grupė gegužę apieškojusi su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą "El Mukthar", pirmą kartą ES operacijos vykdymo metu konfiskavo kontrabandinių ginklų krovinį. Antrosios Laivų apžiūros grupės kariai, per kelių mėnesių trukmės rotaciją prisidėjo sunaikinant neteisėtam migrantų gabenimui skirtas valtis, taip pat gelbstint migrantus, suteikiant jiems medicininę, psichologinę ir kitą pagalbą.

Abi Laivo apžiūros grupės buvo suformuotos iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių pagrindu. 

Lietuva prie ES operacijos "Sophia" dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Ispanijos karinio laivyno laive "Cantabria" dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos "Sophia" vadavietėje Romoje (Italija). Reaguojant į saugumo iššūkius regione ir siekiant prisidėti užtikrinant tarptautinį saugumą bei stabilumą, Lietuva ketina skirti karius dalyvauti ES operacijoje "Sophia" ir 2018-2019 metais.

ES operaciją "Sophia"

Europos Sąjungos Taryba 2015 metų gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją "Sophia" (EUNAVFOR MED operation "Sophia"), kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį.

Operacijoje Sophia dalyvaujantys kariai
Operacijoje "Sophia" dalyvaujantys kariai

 

Operacijoje dalyvaujančios pajėgos ne tik vykdo pagrindinę operacijos užduotį, tačiau taip pat rengia Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas, prisideda įgyvendinant Jungtinių Tautų ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų, stebi ir renka informaciją siekiant įgyvendinti JT rezoliucijas dėl nelegalaus naftos eksporto iš Libijos užkardymo, keičiasi informacija dėl nelegalaus žmonių gabenimo su valstybių vidaus teisėsaugos institucijomis, FRONTEX ir EUROPOL. 

Šioje operacijoje dalyvauja 27 ES šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti.

Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 1994-2016 metais
© Sputnik /
Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 1994-2016 metais
16
Tegai:
operacija "Sophia", kariai, kariuomenė, Lietuvos kariuomenės diena, ES, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Lietuva 2018 metais didina dalyvavimą tarptautinėse operacijose trečdaliu
Lietuva aktyviai dalyvaus JT taikos operacijose
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu

(atnaujinta 23:02 2020.05.29)
Atsakomajame laiške Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat dėl ​​Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Apie tai jis parašė atsakomajame laiške Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai. Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą.

Nausėda ir Duda pabrėžė, kad po priimtų reikalingų ryžtingų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina kartu galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.

Lietuvos vadovas išskyrė tris esmines sąlygas Europos atsigavimui: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas ir Europos atsigavimo fondas.

"Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje", — rašoma Nausėdos laiške.

Jis pritarė Lenkijos vadovo raginimui "neprarasti budrumo, laikytis europietiškų vertybių ir toliau išlikti demokratijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių gynėjais pasaulyje". Abu prezidentai pabrėžė karinio saugumo ir gynybos stiprinimą kaip prioritetą.

Be to, Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi ir toliau puoselėti dvišalį bendradarbiavimą, paremtą bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantinas. Nuo gegužės 11 d. Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat galėjo važiuoti į Lenkiją. Abiejų šalių gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, Gitanas Nausėda, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai

Vaizdo įraše parodytas naujas geležinkelis Lietuvoje NATO pajėgoms perkelti

(atnaujinta 20:34 2020.05.29)
Kol kas šią geležinkelio atkarpą planuojama naudoti tik iš dalies — automobiliams krauti. Tačiau ateityje Pabradėje planuojama įrengti rampą ir platformą sunkiasvorei technikai gabenti

Lietuvoje pristatyta nauja geležinkelio atšaka Pažeimenėje, geležinkelio linijos Pabradė–Pažeimenė dalis, kurios statyba buvo užbaigta gegužę. Apie tai praneša Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) spaudos tarnyba.

KAM tikisi, kad šios atšakos atidarymas leis užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos gabenimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje

Šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji penktadienį išbandė savo rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, pažymi KAM.

Baigus geležinkelio tiesimo darbus 51-ajame linijos Naujoji Vilnia–Turmantas–Latvijos siena atšakos kilometre atnaujinta geležinkelio infrastruktūros dalis, nutiesta maždaug kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, įrengtos elektros, ryšių, signalizacijos, eismo valdymo sistemos.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
© Photo :
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje
"Tai strateginis šalies projektas, kuris ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą, sudarys patogesnes sąlygas nuolat vykstančiam kariniam judėjimui tarp Ruklos ir Pabradės poligonų. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų", — pasakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Taip pat ministras pasidžiaugė glaudžiu Lietuvos ir JAV karių bendradarbiavimu. Anot jo, JAV karių buvimas šalyje yra "tvirčiausias saugumo garantas".

Savo ruožtu bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Mantas Bartuška pareiškė, kad naujoji atšaka yra tik viena dalis dideliame karinio mobilumo žemėlapyje, kuris šiais metais gerokai pasikeis.

"Baigus šį projektą ir rekonstrukciją Kauno geležinkelio mazge, po kurios Kaunas per "Rail Baltica" geležinkelį pilnai integruosis į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą, "Lietuvos geležinkeliai" taps dar svarbesne Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos dalimi. NATO daliniai su sunkiąją technika galės būti perkrauti ne tik Šeštokuose, bet atvykti tiesiai į Kauną, o iš čia mokymų metu iki Pažeimenės ar, esant poreikiui, kitos Lietuvos vietos", — pasakė jis.

Manoma, kad bus tęsiami infrastruktūros įrengimo darbai Pabradėje — šalia šios geležinkelio atšakos bus įrengta rampa ir aikštelė. Tai leis sąjungininkų kariams gabenti sunkiąją techniką į Pabradės poligoną geležinkeliu, taip pat sukels mažiau eismo nepatogumų aplink poligoną esančių miestelių gyventojams.

Kol bus pastatyta ir įrengta stacionari rampa ir aikštelė, planuojama atšaką naudoti dalinai tik transporto priemonių pakrovimui. Kiti kroviniai tuo pačiu metu būtų kraunami Pabradės geležinkelio stotyje, sąstatus sujungiant pagal poreikį tolimesniam krovinio pergabenimui Lietuvos teritorijoje arba už jos ribų.

NATO stiprina savo buvimą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys siekia išleisti lėšas karinei sferai, be kita ko ir todėl, kad baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV pinigų įplaukos. Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra jokios "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
vaizdo įrašas, geležinkelis, Lietuva, NATO
Temos:
Lietuva — NATO dalis
Amerikiečių dainininkė Grimes

Elono Masko mylimoji nusprendė parduoti savo sielą

(atnaujinta 19:22 2020.05.29)
Indie pop žvaigždė Grimes nepradėjo "smulkintis" ir atidarė parodą, kurioje kiekvienas mokus kolekcininkas gali ne tik nusipirkti jos paveikslus, bet ir pasivaržyti dėl dainininkės nemirtingosios dalies

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Amerikiečių dainininkė Grimes, kuri neseniai pagimdė vaiką nuo Elono Masko, ir toliau stebina: žvaigždė ketina parduoti savo sielą naujo meno projekto ribose.

2020 metų gegužės pradžioje 32 metų dainininkė pagimdė kūdikį, kurio tėvas — garsusis milijardierius ir "Tesla" bei "Space X" įkūrėjas. Po to internete buvo aptarinėjamas vardas, kurį tėvai davė savo kūdikiui. Neįprasta santrumpa suneramino ne tik gerbėjus, bet ir JAV įstatymus, po to pora turėjo atlikti keletą pakeitimų ir pervardyti savo sūnų.

Kaip pranešė leidinys "Bloomberg", po vaiko gimimo Grimes vėl pasinėrė į kultūrinį gyvenimą ir sukrėtė gerbėjus. Žvaigždė atidarė savo pirmąją parodą, kurioje, be meno eksponatų, pateikė pardavimui ir savo sielą.

Kūrinys "Išpardavimas" — tai yra dainininkės sielos dalelė, patvirtinta pagal visus teisinius kanonus: dokumentą "dėl nuosavybės" parengė patyrę teisininkai ir pati Grimes.

Šaltinio teigimu, žvaigždė iš pradžių planavo parduoti savo sielą už 10 milijonų dolerių, nes ji "nenorėjo, kad kas nors ją nusipirktų". Tačiau dėl dabartinės koronaviruso pandemijos ir ekonominės krizės Grimes nusprendė surengti aukcioną ir leisti gerbėjams savarankiškai įvertinti jos esybę.

Tegai:
JAV, Elonas Maskas
Dar šia tema
Elonui Maskui ir dainininkei Grimes gimė vaikas