Dalia Grybauskaitė ES Vadovų Taryboje, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuva sukurs vieningas ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas

35
(atnaujinta 07:46 2017.12.15)
ES Vadovų Taryba vieningai patvirtino, kad Sąjungai reikalingos bendros kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurių idėją pasiūlė Lietuva, kuri dabar ir vadovaus šiam projektui

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Lietuva vadovaus projektui, formuojant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, pranešė Prezidentūros kanceliarija. Ketvirtadienį Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino 17 bendrų gynybos projektų sąrašą, tarp jų ir kibernetinių pajėgų įsteigimas.

Prezidentūros pranešime primenama, kad iniciatyvą steigti tokias pajėgas prieš kelis mėnesius Taline pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Hibridinis karas kelia tokią pat realią grėsmę kaip ir konvencinis karas. Per pastaruosius metus Europoje ir Vakaruose išaiškinta daug atvejų, kaip kibernetinėmis atakomis buvo siekiama paveikti demokratinių rinkimų rezultatus kitose valstybėse", — teigia prezidentė.

Grybauskaitės teigimu, vien per praėjusius metus Lietuva patyrė virš 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o ES mastu vidutiniškai buvo fiksuojama apie 4 tūkstančiai išpuolių per dieną. Savo kalboje prezidentė pabrėžė, kad kibernetinio karo scenarijai visų pirma išbandomi Baltijos šalių regione, todėl Lietuvoje įgytos ekspertinės žinios ir patikrintos priemonės jiems atremti yra naudingos užtikrinant visos Europos saugumą.

Kibernetinio saugumo pratybų centras "CyberGym" atidarytas Lietuvoje >>

Lietuva taip pat dalyvaus bendrame ES gynybos projekte dėl karinio mobilumo palengvinimo, kurio tikslas užtikrinti greitą ir sklandų karių bei ginkluotės judėjimą po ES teritoriją.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, su kuriuo ES valstybių lyderiai aptarė ES bendradarbiavimą su Aljansu.

35
Tegai:
kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kibernetinis saugumas, Dalia Grybauskaitė, Briuselis
Dar šia tema
Grybauskaitė Briuselyje pasisakė už kibernetinį saugumą
Lietuva ieško kuo pakeisti Rusijos programinę įrangą
Lietuva spartina kibernetinio saugumo centro įkūrimą
Sąjūdis prieš Astravo AE

Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"

(atnaujinta 12:31 2020.07.10)
Valdančiosios partijos lyderis tvirtina, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai dirba prieš Vilnių ir ES Kubos klausimu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino konservatorių partiją, kad ji galėjo gauti finansavimą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kubos, ir blokavo Europos Sąjungos ir šios valstybės susitarimą, pranešama LVŽS svetainėje.

Anot jo, ištekliai, pervesti į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE" sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Kalbama apie "slaptus" konservatorių protokolus, kuriuos Karbauskis pridėjo prie teksto.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip: finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas. Anot Karbauskio, Lietuvos valdžia turėtų patikrinti minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose, susijusiuose su nacionaliniu saugumu.

"MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus", — teigia Karbauskis.

Jis užduoda klausimą, kodėl asmenys, "slaptuosiuose" protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne "kongresmenais", kaip dabar bando įteigti Pavilionis, negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai.

"Ar tie finansiniai rėmėjai — disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?" — tęsia politikas. 

Jis priminė, kad ši sutartis yra ES planas atstumti Kubą nuo Rusijos ir Kinijos "demokratinių valstybių" link. Pasak jo, tai, kas vyksta, leidžia dar kartą įsitikinti, kad "garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti".

Kaip priminė "valstiečių" lyderis, Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, garsiai siūlė "laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos".

Politikas padarė išvadą, kad ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių "manipuliacijų įrankiu", paverčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių "įkaitais". 

"Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip "neliečiamieji", kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą", — teigia Karbauskis. 

Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais, teigia jis. Tačiau kartu "valstiečių" lyderis svarsto, kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomi.

Pavilionis, savo ruožtu, savo Facebook puslapyje pareiškė, kad niekada JAV ir Kinija su Rusija Kubos klausimu nestovėjo vienoje barikadų pusėje. Vašingtonas nuosekliai pasisakė už demokratinius pokyčius šioje šalyje, todėl labai natūralu, kad Lietuva Kubos klausimu palaiko JAV, o ne Kiniją ir Rusiją, teigė jis.

Konservatorius priminė savo oponentui, kad Lietuva gina tikrąsias Vakarų vertybes kartu su JAV, siekdama, kad ši sutartis būtų labiau subalansuota, ir kad tokia situacija ES kyla ne pirmą kartą. 

"Savo ruožtu, dėl skleidžiamo melo — pasikartosiu. Sąjūdis prieš Astravo AE išsilaiko tik iš savanoriškų narių įnašų, kurių dauguma surinkta ir išleista Sąjūdžio steigimui ir europinės peticijos prieš Astravą populiarinimui ES šalyse iki COVID-19 pandemijos ir rinkimų kampanijos pradžios. Jokių užsienio fizinių ar juridinių asmenų (įsk iš JAV ir tuo labiau Kubos režimo persekiojamų disidentų) neturėjome, neturime ir neturėsime. Mūsų sąskaitos ir visa veikla vieša, neturime ko slėpti. Šiuo metu sąskaitoje 84 eurai. Niekada šie pinigai rinkimams nebuvo ir nebus naudojami, nes Sąjūdžio tikslas — vienyti ne tik Lietuvą, bet ir visą ES, visus mūsų sąjungininkus prieš Astravą", — rašo Pavilionis.

ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų gruodžio mėnesį, o 2017 metais jį patvirtino Europos Parlamentas. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi susitarimo su Kuba.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti iš jo elektros. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Kuba, Vilnius, Astravo AE, ES
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Pratybos, archyvinė nuotrauka

Vilniaus rajone vyks karinio rengimo pratybos

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Pratybose, kurie vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, dalyvaus iki 30 karių su ginklais, bus naudojami imitaciniai šaudmenys

VILNIUS, liepos 10 – Sputnik. Šį savaitgalį Vilniaus rajone vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Apie tai praneša rajono savivaldybė.

Liepos 11-12 dieną Lavoriškių, Kenos, Mūrininkų, Rukainių, Sadūniškių, Uosininkų, Skaisterių, Mickūnų, Bareikiškių gyvenviečių apylinkėse vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karų pratybos, kurių tikslas treniruoti karius savanorius šalies gynybai.

Pratybose dalyvaus iki 30 karių su ginklais. Bus naudojami imitaciniai šaudmenys. Kariai judės pėsčiomis ir karinėmis ratinėmis transporto priemonėmis keliais.

Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu.

Tegai:
Vilnius, pratybos
Dar šia tema
Kaliningrade buvo vykdomos pratybos naudojant "Iskander"
Kuo arčiau Rusijos, tuo blogiau NATO: Maskva sureagavo į pratybas Baltijos šalyse
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje