Šarvuotis Vilkas, nuotrauka iš įvykio vietos

Į Lietuvą atgabenti pirmieji "Vilkais" pavadinti šarvuočiai "Boxer"

1217
(atnaujinta 16:35 2018.04.06)
Šiuo metu vyksta mokomųjų pėstininkų kovos mašinų perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe ir jau kitąmet bus naudojamos karių vairavimo įgūdžiams formuoti

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Gruodžio 15 dieną į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) "Vilkas", praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Gruodžio 18 dieną Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depe Kaune rengiamas jų pristatymas žiniasklaidai. Jame dalyvaus ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą, ruošiant vairuotojus.

Бронетранспортер Boxer
pėstininkų kovos mašina (PKM) "Vilkas"

Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų "Vilkas" vairavimo įgūdžiams formuoti.

Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą — tris mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM "Vilkas" priežiūrai, taip pat šaudmenys, kitos priemonės.

2016 metų rugpjūčio 22 dieną Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta PKM "Boxer" pirkimo Lietuvos kariuomenei sutartis. Už 385,6 milijono eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.

Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje. Likusios mašinos bus pristatytos iki 2021 metų.

Bendru PKM gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne "Boxer", o pėstininkų kovos mašina "Vilkas".

Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

1217
Tegai:
mokomosios pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, kariai, "Boxer", Lietuvos kariuomenė, Lietuva
Dar šia tema
Olekas: Lietuvoje dislokuojamame batalione bus ir tankų, ir šarvuočių
"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
Lietuvos kariuomenę sustiprins 168 šarvuočiai už 1,6 mln
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru

(atnaujinta 10:12 2020.08.13)
Pati valstybė jau ne pirmus metus yra politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje, tikina ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva parengė veiksmų planą, jei padidės Baltarusijos piliečių, besikreipiančių dėl prieglobsčio, skaičius, sakė Vidaus reikalų ministerijos vadovė Rita Tamašunienė.

Ministrė pažymėjo, kad tai nėra pirmas kartas, kai Baltarusijos opozicijos atstovai siekia prieglobsčio Lietuvoje. Anot jos, jei reikės, Lietuva yra pasirengusi padėti.

Interviu Sputnik Lietuva Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas pabrėžė, kad politiniai emigrantai iš Baltarusijos jau seniai pasirinko Lietuvą savo prieglobsčiu.

"Būtent Lietuva, net labiau nei Lenkija, yra ta teritorija, kurioje slepiasi politiniai emigrantai iš Baltarusijos. Lietuva kelerius metus buvo politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje. Matyt, ši tendencija tik stiprės. Didelė politinė emigracija iš Baltarusijos yra ir Lenkijoje", — teigė ekspertas.

Popovas mano, kad Minsko atžvilgiu galima tikėtis konkurencijos tarp Vilniaus ir Varšuvos.

"Šiuo metu pagrindinės politinių emigrantų iš Baltarusijos pajėgos yra sutelktos Lietuvoje. Ten jie turi savo placdarmus, savo informacines platformas. Visi ten pasirengę priimti naują politinių pabėgėlių bangą. Aš linkęs manyti, kad Lietuva taps pagrindiniu opozicijos iš Baltarusijos traukos centru", — sakė jis.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
politika, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 10:02 2020.08.13)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Br to, Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Protestai Minske

Lenkijos gynybos ministras: NATO neturėtų kištis į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 10:43 2020.08.13)
Jis priminė, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentai išreiškė "pasirengimą tarpininkauti" derybose tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. NATO neturėtų kištis į situaciją Baltarusijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos radijo eteryje kalbėjusį Lenkijos gynybos apsaugos ministrą Mariušą Blaščaką.

"Aš manau, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai visų pirma yra kaimynystės palaikymas", — teigė jis.

"Nemanau, kad tai yra gera Šiaurės Atlanto aljanso tema", — sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar aljansas turėtų kištis į tai, kas vyksta Baltarusijoje.

Jis priminė, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentai išreiškė "pasirengimą tarpininkauti" derybose tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų. 

Tegai:
NATO, Lenkija, Minskas, protestai
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru