Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, archyvinė nuotrauka

Karoblis pasiskundė, kad KAM vėl trūksta pinigų

47
(atnaujinta 11:14 2017.12.16)
Šią savaitę Seimas patvirtino valstybės biudžetą kitiems metams, kuriame gynybos poreikiams bus skirti 2% šalies BVP

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, jog ministerijai, kad įgyvendintų visus numatytus projektus, trūksta apie 30 milijonų eurų, praneša KAM spaudos tarnyba.

Apie tai Karoblis pasakė ketvirdadienį kasmetiniame kariuomenės vado ir pajėgų, karinių vienetų vadų susitikime.

Pasak ministro, saugumo situacija diktuoja, kad ištęsti laike projektų įgyvendinimą nebūtų gera išeitis ir ragino drauge ieškoti būdų, kaip efektyviausiai panaudoti kiekvieną mokesčių mokėtojų eurą.

Anksčiau šią savaitę Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame gynybos poreikiams bus skirti 2% šalies BVP (tai yra maždaug 873 milijonai eurų), kaip to reikalauja NATO standartai.

Vienu svarbiausių prioritetų 2018 metais krašto apsaugos ministras išskyrė rūpinimąsi kariu.

"Ketiname toliau gerinti tarnybos sąlygas, peržiūrėti karių atlyginimų sistemą, socialinį paketą, tobulinti paramą sužeistiems kariams", — sakė Karoblis.

Be to, 2018 metais numatomi esminiai kariuomenės struktūros pokyčiai: Gynybos štabo įsteigimas, kai kurių logistikos padalinių išformavimas, susijęs su Krašto apsaugos ministerijos steigiama Gynybos resursų agentūra, Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" plėtra.

47
Tegai:
išlaidos gynybai, valstybės biudžetas, BVP, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Seimas, Raimundas Karoblis, Lietuva
Dar šia tema
Į Lietuvą atgabenti pirmieji "Vilkais" pavadinti šarvuočiai "Boxer"
Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Skvernelis paskelbė apie Baltijos šalių sienų su Lenkija atidarymą

(atnaujinta 14:33 2020.06.05)
Penktadienį per vaizdo skambutį Saulius Skvernelis ir Mateušas Moravieckis aptarė žmonių judėjimą tarp valstybių

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Kitą savaitę bus atkurtas laisvas žmonių judėjimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos, savo Facebook paskyroje rašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Penktadienį per vaizdo skambutį premjeras vedė derybas su savo kolega iš Lenkijos Mateušu Moravieckiu. Jų metu ir buvo aptartas šis klausimas. Skvernelis pareiškė, kad yra dvi svarbios ir geros žinios.

"Pirmoji — sutarėme, kad kitą savaitę būtų atkurtas laisvas žmonių judėjimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos. Tai skubos tvarka suderins atsakingos valstybių ministerijos", — rašė jis.

Antroji naujiena, pasak Skvernelio, yra ta, kad Moravieckis patvirtino Lenkijos paramą Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės.

Šios savaitės pradžioje Varšuva atsisakė atidaryti savo sienas turistams iš Baltijos šalių. Taline vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
ULAC vadovas papasakojo, ką dar reikia išmokti apie koronavirusą
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus

(atnaujinta 11:19 2020.06.05)
Ministras paragino tęsti dialogą su ES Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į EK pateiktus siūlymus dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi surengė telefoninį pokalbį, kurio metu aptarė Astravo atominės elektrinės ir būsimų rinkimų Baltarusijoje klausimus. 

Linkevičius pasveikino Baltarusijos užsienio reikalų ministrą tęsiant darbą naujai suformuotoje Baltarusijos Vyriausybėje.

"Informavau ministrą apie Lietuvos Vyriausybės priimtą sprendimą suteikti humanitarinę paramą Baltarusijai kovojant su pandemija bei dar kartą paraginau įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas", — sakė Linkevičius.

Ministras taip pat paragino tęsti dialogą politiniais ir ekonominiais klausimais ir akcentavo Baltarusijos įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės saugumo.

"Priminiau politinius susitarimus dėl statomos atominės elektrinės Astrave ir Baltarusijos pažadą Europos Komisijai įgyvendinti tarptautinių ekspertų rekomendacijas iki elektrinės darbo pradžios", — pabrėžė Linkevičius. 

Ministras paragino tęsti dialogą su Europos Sąjungos Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į balandžio mėnesį Europos Komisijos Energetikos direktorato pateiktus siūlymus Baltarusijai dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Anot Linkevičiaus, Lietuvos interesas — nepriklausoma ir demokratinė Baltarusija. Lietuva ir toliau prisidės prie energijos išteklių importo į šią šalį diversifikavimo. Laukiama į Klaipėdos uostą atvykstančio JAV tanklaivio, atgabensiančio naftos produktų siuntą, skirtą būtent Baltarusijai.

Linkevičius išreiškė viltį, kad artėjantys Baltarusijos prezidento rinkimai vyks laikantis tarptautinių standartų, kad bus sudarytos lygios galimybės visiems kandidatams ir pilietinės visuomenės saviraiškai, bei atkreipė dėmesį į ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės priimtą pareiškimą šiuo klausimu.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu