Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, archyvinė nuotrauka

Karoblis pasiskundė, kad KAM vėl trūksta pinigų

47
(atnaujinta 11:14 2017.12.16)
Šią savaitę Seimas patvirtino valstybės biudžetą kitiems metams, kuriame gynybos poreikiams bus skirti 2% šalies BVP

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, jog ministerijai, kad įgyvendintų visus numatytus projektus, trūksta apie 30 milijonų eurų, praneša KAM spaudos tarnyba.

Apie tai Karoblis pasakė ketvirdadienį kasmetiniame kariuomenės vado ir pajėgų, karinių vienetų vadų susitikime.

Pasak ministro, saugumo situacija diktuoja, kad ištęsti laike projektų įgyvendinimą nebūtų gera išeitis ir ragino drauge ieškoti būdų, kaip efektyviausiai panaudoti kiekvieną mokesčių mokėtojų eurą.

Anksčiau šią savaitę Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame gynybos poreikiams bus skirti 2% šalies BVP (tai yra maždaug 873 milijonai eurų), kaip to reikalauja NATO standartai.

Vienu svarbiausių prioritetų 2018 metais krašto apsaugos ministras išskyrė rūpinimąsi kariu.

"Ketiname toliau gerinti tarnybos sąlygas, peržiūrėti karių atlyginimų sistemą, socialinį paketą, tobulinti paramą sužeistiems kariams", — sakė Karoblis.

Be to, 2018 metais numatomi esminiai kariuomenės struktūros pokyčiai: Gynybos štabo įsteigimas, kai kurių logistikos padalinių išformavimas, susijęs su Krašto apsaugos ministerijos steigiama Gynybos resursų agentūra, Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" plėtra.

47
Tegai:
išlaidos gynybai, valstybės biudžetas, BVP, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Seimas, Raimundas Karoblis, Lietuva
Dar šia tema
Į Lietuvą atgabenti pirmieji "Vilkais" pavadinti šarvuočiai "Boxer"
Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai