jeruzalė, archyvinė nuotrauka

Lietuva nubalsavo prieš JAV sprendimą dėl Jeruzalės statuso

116
(atnaujinta 11:54 2017.12.22)
Lietuva nubalsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuri vadina neteisėtu Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Jeruzalės statuso, raginanti JAV prezidentą Donaldą Trampą atšaukti savo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Rezoliuciją palaikė 128 valstybės, tarp jų ir Lietuva.

"Manome, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. Raginame, kad Jeruzalės, kaip dviejų valstybių sostinės klausimas, būtų išspręstas derybų keliu", — paaiškino Lietuvos sprendimą Užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, balsavime JT Generalinėje Asamblėjoje parėmė šią ne kartą išsakytą poziciją.

"JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija nevertina nei JAV, nei kitos valstybės sprendimų, bet ragina ateityje susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų ir veiksmų, prieštaraujančių JT rezoliucijoms", — teigiama pranešime.

Trumpas žadėjo nutraukti finansinę paramą valstybėms, kurios balsuos prieš Ameriką. URM pabrėžia, kad Lietuva įsitikinusi, jog aktyvus JAV vaidmuo, sprendžiant Artimųjų Rytų konfliktą, yra ir bus esminis.

Konfliktai tarp Palestinos ir Izraelio, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Иссам Аль-Римави

Lietuva balsavo solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Britaniją, tačiau ES konsensuso nebuvo. Latvija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija atsižvelgė į JAV sprendimą ir susilaikė. Ukraina balsavime nepasirodė.

Gruodžio 6 dieną JAV prezidentas Donaldas Trampas oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir pranešė, kad JAV ambasada persikelia iš Tel Avivo į sostinę. Šį Trampo sprendimą kritikuoja Artimieji Rytai, Europa ir Rusija.

Laurynas Kasčiūnas sukritikavo diplomatų sprendimą.

"Dar blogiau yra tai, kad Lietuva pasirinko solidarizuotis ne su galingiausia pasaulio šalimi ir svarbiausia mūsų sąjungininke JAV, o su dažnai mūsų saugumui abejingesnėmis didžiosiomis ES šalimis", — parašė jis Facebook paskyroje.

Gruodžio 14 dieną Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC) paskelbė Rytų Jeruzalę Palestinos sostine. Palestiniečių prezidentas ketvirtadienį pasveikino Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją, kuria buvo pasmerktas Jungtinių Valstijų sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Izraelis laiko Jeruzalę savo "vieninga ir nedaloma" sostine, įskaitant ir miesto rytinius rajonus, ir istorinį centrą, kuriuos Izraelio kariuomenė prieš beveik pusę amžiaus atkovojo iš Jordanijos.

Pasaulis, o iki gruodžio 6-osios vakaro ir JAV, oficialiai nepripažįsta Jeruzalės Izraelio sostine ir laiko miesto statusą pagrine Artimųjų Rytų konflikto priežastimi. Jis gali būti išspręstas tik susitarus su Palestina, kuri pretenduoja į rytinę Jeruzalės dalį. Dėl šių problemų visos užsienio šalių ambasados įsteigtos ne Jeruzalėje, o Tel Avive.

116
Tegai:
rezoliucija dėl Jeruzalės, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Donaldas Trampas, Jeruzalė
Temos:
Izraelio valstybės sostinė: Tel Avivas ar Jeruzalė (11)
Dar šia tema
Trampo iškamša buvo sudeginta prie JAV ambasados Libane
URM lietuviams Izraelyje pataria būti budriems
Neringa Venckienė

Apeliacinis teismas: Venckienei pagrįstai apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas 

(atnaujinta 17:17 2020.10.20)
Panevėžio apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra teisėtas ir pagrįstas, konstatavo teisėjų kolegija

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė kaltinamosios Neringos Venckienės advokato skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria jai trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į daugiau kaip du tūkstančius eurų.

Kaip praneša teismo spaudos tarnyba, šie pinigai, esantys Kauno apygardos teisme, kuriame anksčiau Venckienė dirbo teisėja, buvo gauti kaip jai neišmokėto darbo užmokesčio kompensacija.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios piniginėms lėšoms yra teisėtas ir pagrįstas.

"Šešis mėnesius taikytas ir iki devynių mėnesių pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertinant svarbius bylos aspektus, nėra per ilgas, nepažeidžia nei skunde nurodomų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų", — teigiama teismo sprendime.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas vertino ne tik kaltinamosios, bet ir nukentėjusiųjų interesus, taip pat faktą, jog kaltinamoji "ilgą laiką slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, taip apribodama galimybes išnagrinėti bylą ir gauti galbūt patirtos žalos atlyginimą".

Kovo mėnesį Panevėžio apygardos teismas patenkino prokuroro prašymą ir skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant Venckienei disponuoti minėtomis lėšomis. Skundą dėl šios nutarties Lietuvos apeliacinis teismas jau nagrinėjo ir atmetė.

Šiandien priimta nutartis, kuria minėtas šešių mėnesių termino pratęsimas dar trims mėnesiams pripažintas teisėtu, pagrįstu ir proporcingu, yra neskundžiama.

Venckienės byla

Neringa Venckienė kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Byla buvo pradėta po to, kai Venckienė pasipriešino policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namus ir prievarta pasiėmė jo dukterėčią Deimantę Kedytę, kuri tapo pedofilų auka. Teismas pareikalavo, kad vaikas būtų paimtas iš tetos ir atiduotas motinai, kuri buvo įtariama tuo, kad ji pati atidavė dukrą seksualiniam išnaudojimui. Apie tolimesnį merginos likimą nieko nežinoma.

2013 metais Venckienė kartu su sūnumi Karoliu pabėgo į JAV. Po penkerių metų Amerikos valdžia Lietuvos vadovybės prašymu ją areštavo ir išsiuntė į kalėjimą Čikagoje. Vėliau ji buvo grąžinta į tėvynę.

Buvusi teisėja pažymėjo, kad per dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi užglaistyti pedofilijos skandalą.

Tegai:
Panevėžys, Neringa Venckienė
Dar šia tema
Politologas: Venckienei neleista dalyvauti Seimo rinkimuose dėl formalios priežasties
Venckienė pareiškė, kad artėjantys Seimo rinkimai panašėja į cirką
Teismas prašo EŽTT konsultacijos dėl Venckienės neregistravimo į kandidatus atvejo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą

(atnaujinta 15:26 2020.10.20)
Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis socialinio tinklo Facebook puslapyje išreiškė požiūrį į per televiziją nuskambėjusį renginių vedėjo ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko atvirą raginimą demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga".

"Negaliu tiesiog nutylėti dėl pareiškimo, kuris nuskambėjo iš vieno patyrusio ir aktyvaus visuomeninio atstovo lūpų", — sako premjeras.

Jo teigimu, šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką? Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?

"Šiandien norėčiau dar kartą griežtai pasisakyti prieš bet kokios nesantaikos kurstymą. Bet kokiu — rasės, religijos, tautinės ar kitokios priklausomybės — pagrindu. Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — rašo ministras pirmininkas.

Anot premjero, mums nereikia proginės ar selektyvios tolerancijos. Tokios, kai vieną dieną minime dešimties tūkstančių nekaltų aukų atminimą, kai savo vaikams, šimtams ir tūkstančiams žiūrovų bei sekėjų sakome, kad totalitarinių režimų, skatinusių neapykantą, nusikaltimai yra siaubingi ir negali būti pamiršti, o jau kitą dieną į eterį išleidžiame frazę apie tai, kad kažką reikėtų šaudyti.

"Aš asmeniškai, mano šeima, Vyriausybė ir, tikiuosi, kiekvienas iš mūsų, aiškiai ir griežtai atsiribojame nuo išsakytų žodžių. Pasisakome ir pasisakysime prieš bet kokį neapykantos kurstymą bet kokiu pagrindu. Nesvarbu, kas bebūtų tų žodžių autorius", — apibendrina Skvernelis.

Jo teigimu, šis pareiškimas visiškai neatspindi nei Vyriausybės, nei mūsų visuomenės požiūrio. Ir tą geriausiai įrodo ne žodžiai, o konkretūs darbai.

"Partnerystės su Lenkija stiprinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo ir yra prioritetinė sritis. Išbridome iš šaltojo karo zonos, mūsų santykiai, ko gero, dar niekad nebuvo tokie geri, kokie yra šiandien. Gyvename ir gyvensime kartu, stipriname ir stiprinsime santykius visur, kur tik galime. Tam, kad kitus 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metus pasitiktume dar stipresni tiek viduje, tiek išorėje", — išreiškia bendrą šalies poziciją premjeras.

Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo. Pastarasis, duodamas interviu Lietuvos žiniasklaidai, pareiškė, kad tokius žmones kaip lenkų partijos pirmininkas "reikėtų šaudyti šiaip jau".

Generalinė prokuratūra patikrins, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Tuo tarpu politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus Sputnik Lietuva pasakė, kad griežtas buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pareiškimas apie "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nesugriaus Vilniaus ir Varšuvos santykių, tačiau gali tam tikru mastu juos paveikti.

Tegai:
neapykantos kurstymas, Arūnas Valinskas, Saulius Skvernelis
Альгирдас Палецкис

Teismas įgarsino įtariamųjų duotus parodymus "šnipinėjimo byloje"

Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti parodymus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė buvęs Socialistų populiaraus fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas, skelbiama Šiaulių apygardos teismo pranešime.

Posėdžiai prokuratūros prašymu, atsižvelgiant į nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su nacionaliniu saugumu, ypatingą pobūdį, vyksta už uždarų durų.

Maždaug 200 lapuose surašytus Paleckio ir Bertausko duotus parodymus pasikeisdamos skaito bylą nagrinėjanti teisėja, valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė. Šiems parodymams perskaityti gali prireikti dar kelių teismo posėdžių. Siekdamas užtikrinti proceso dalyviams saugią aplinką teismas skelbia trumpas pertraukas, per kurias vėdinamos, dezinfekuojamos patalpos. Kaltinamasis D. Bertauskas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, garso ir vaizdo konferencijos priemonės pasitelktos siekiant tarp proceso dalyvių užtikrinti saugų atstumą.    

"Tai yra absoliuti fikcija. Kažkam prireikė tokio teismo, kad būtų galima parodyti savo audringą darbą. Tiesą sakant, prokurorai bando ištirti mano, kaip žurnalisto, politiko, socialinio aktyvisto, veiklą", — naujienų agentūra TASS cituoja Paleckio žodžius.

Jam ir Bertauskui pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų. Vienas iš jų yra susijęs su tariamai Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu rinkta informacija apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir  prokurorus, antrasis — su gydytojų, kurie sutiktų išduoti tariamai fiktyvų šioje byloje nuteistojo Rusijos Federacijos piliečio Jurijaus Melio, sergančio cukriniu diabetu, sveikatos būklės liudijimą.

Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys. Kaltinamasis  Bertauskas savo kaltės neneigia.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
byla, šnipinėjimas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje