Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis apie santykių gerinimą: Rusija supranta tik konkrečius darbus

101
(atnaujinta 17:54 2018.01.03)
Lietuvos ministras pirmininkas dar kartą pabrėžia, kad Lietuvai būtinai reikia atnaujinti santykius su Rusija politiniu lygmeniu

VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Facebook paskyroje pasidalino savo tvirtu įsitikinimu, kad su Rusija reikia atnaujinti politinius santykius.

"Lietuva — vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija. JOKIŲ", — tvirtina Skvernelis.

Anot jo, Rusija — sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą — ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas — "mūsų stiprybė".

Premjeras pabrėžia, kad visos kitos ES valstybės komunikacinius kanalus su Rusija išlaiko.

Grybauskaitė pasiruošusi dialogui su Rusija — Lietuva sudeda viltis į ES >>

"Retorinis klausimas: ar Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos oficialių pareigūnų kontaktai su Rusijos politikais yra traktuojami kaip kažkokia santykių su Rusija peržiūra? Ne", — užduoda klausimą Skvernelis.

Toliau ministras pirmininkas pateikia NATO principus Rusijos atžvilgiu.

"Tiesus ir principingas kalbėjimas — geriau nei visiškas nesikalbėjimas. Tokios pozicijos laikosi net NATO organizacija, kuri stiprina savo rytinį NATO flangą, tuo pačiu išlaikydama komunikacinius kanalus su Rusija", — rašo premjeras.

Pats Skvernelis įsitikinęs, kad Rusija geriausiai supranta ne tylos politiką, o konkrečius darbus ir veiksmus, kuriais mes stipriname savo šalies saugumą ir užtikriname mūsų piliečių valią gintis, jei toks poreikis kada nors iškiltų.

Krymas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

"Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins neteisėtos Krymo okupacijos. Minsko susitarimai laukia savo įgyvendinimo", — perspėja Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Todėl dar kartą pabrėžia, kad Lietuva neketina peržiūrėti sankcijų Rusijai politikos. Nes tai ES suderinta pozicija ir kol neišnyko pagrindas, dėl kurio sankcijos buvo įvestos, "negali būti jokios kalbos apie jų švelninimą ir jų panaikinimą".

Premjeras ragina laikytis pagarbos tarptautinei teisei, valstybių teritoriniam vientisumui, jų suvereniai teisei pasirinkti, kur stoti, su kuo bendrauti principo, nes tai "yra kertiniai mūsų užsienio politikos principai".

Skvernelis atvirai ir oriai išsakė ir pažadėjo toliau išsakyti Lietuvos principines nuostatas, nežeminant Rusijos valstybės, jos žmonių.

"Nesame rusofobai. Rusai Lietuvoje tradiciškai yra stipri ir iš esmės neblogai integravusi bendruomenė, turinti visas pilietines, ekonomines teises, kultūrinės, religinės ir kalbinės saviraiškos galimybes. Tikimės tokios pačios pagarbos mūsų valstybei, mūsų istorijai iš Rusijos pusės", — savo tikėjimą išsakė premjeras.

Pabaigoje Skvernelis dar kartą prisiminė Ukrainą ir priminė, kad ši šalis yra svarbiausia Lietuvos partnerė, kurios "teritorinis vientisumas turi būti atkurtas".

Anksčiau tuos pačius teiginius Skvernelis sakė LNK laidoje "Savaitės panorama". Panašios nuomonės laikosi ir prezidentė, kuri, vertindama 2017 metų rezultatus ir apibūdindama respublikos ateitį, interviu portalui 15min pasakė, kad su Rusija būtina bendradarbiauti, o ne kariauti.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako nematantis galimybės esminiams pokyčiams santykiuose su Rusija, kol nepasikeis Maskvos pozicija dėl Ukrainos.

101
Tegai:
santykiai su Rusija, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
"Spalvos" keitimas: kodėl Grybauskaitė pasisakė už bendradarbiavimą su Rusija
Zacharova: Rusija Lietuvą vertina pagal jos veiklą, o ne pagal žodžius
Lavrovas tikisi, kad ES nustos aklai klausytis šalių-rusofobių
Protesto dalyviai prieš karantiną JAV

Lietuvos ekonomistas neigia antrąją koronaviruso bangą JAV

(atnaujinta 09:29 2020.08.04)
JAV tapo lydere pagal daugybę susirgimų. Mauricas pažymėjo, kad šiuo metu naujų užsikrėtimų skaičius pradėjo mažėti

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. "Luminor Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas išanalizavo koronaviruso situaciją JAV ir pažymėjo, kad nėra antros ligos bangos, o tik pirmosios tęsinys.

Jis pabrėžė, kad šioje šalyje yra mažiau COVID-19 atvejų. Ekonomistas pridūrė, kad nepaisant padidėjusio atvejų skaičiaus liepos mėnesį, mirčių nuo infekcijos skaičius nepadidėjo, nes hospitalizuotų pacientų yra mažiau nei balandžio mėnesį.

"Antroji COVID-19 banga iš tiesų nebuvo antroji, o pirmosios tęsinys, nes balandžio — gegužės mėnesiais daugiausiai atvejų buvo fiksuojama Rytų pakrantėje, o birželio — liepos — Vakarų pakrantėje ir pietinėse JAV valstijose", — rašė jis savo Facebook paskyroje.

JAV tapo koronaviruso atvejų skaičiaus lydere pasaulyje. Naujausiais duomenimis, yra daugiau kaip 4,5 milijono atvejų, o daugiau nei 153 tūkstančiai žmonių mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Žygimantas Mauricas, JAV
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
PSO nenurodys JAV, ką daryti koronaviruso pandemijos metu
Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 10:05 2020.08.04)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TASS".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių asmenų.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
Transformatorių pastotė

Lietuva ir Lenkija "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks tarptautinę grupę

(atnaujinta 11:01 2020.08.04)
Turi būti parengtas techninės specifikacijos projekto svarbiausių elementų rangos pirkimams, taip pat bendrovė padės su kita projekto dokumentacija

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid" ir PSE elektros jungties "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks Austrijos kapitalo tarptautinę grupę "ILF Consulting Engineers", rašoma "Litgrid" spaudos tarnybos pranešime.

Bendrovė "ILF Consulting Engineers Polska" rengs technines specifikacijas "Harmony Link" projekto svarbiausių elementų — povandeninio kabelio ir keitiklių stočių — rangos pirkimams, taip pat padės su kita projekto dokumentacija.

Sutarties vertė yra 1,367 mln. eurų. Ji apima įgyvendinimo studijos darbus, leidimų tiesti kabelį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje gavimą, pirkimų dokumentacijos kabeliui ir keitiklių stotims parengimą, konsultavimą pirkimų klausimais, kabelio įgilinimo rizikos vertinimo studiją.

Maždaug 330 km ilgio 700 MW galios povandeninė aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "Harmony Link", 2025 metais sujungsianti Klaipėdos ir Pucko regionus — didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas, kuriam numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Litgrid, Lenkija, Lietuva, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Kitą savaitgalį Lietuvoje vyks dalinis elektros sistemos bandymas
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams
Kauno HE ir Kruonio HAE išlaikė avarinius bandymus