Buvęs užsienio reikalų ministra Povilas Gylys, archyvinė nuotrauka

Gylys: reikia papasakoti apie Landsbergio darbą KGB

4328
(atnaujinta 10:23 2018.01.10)
Buvęs užsienio reikalų ministras kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybę su prašymu "pasakyti tiesą" apie Vytauto Landsbergio darbą KGB

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys paragino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovę Teresę Birutę Burauskaitę pripažinti, kad pirmasis faktinis Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis dirbo KGB.

Apie tai Gylys parašė savo Facebook paskyroje, komentuodamas žinomo sovietų aktoriaus Donato Banionio paskelbimą KGB agentu.

"Na ką gi, ponia Burauskaite, negalintį apsiginti kardinolą Sladkevičių Jūs demaskavot. Vadinasi atėjo laikas pasakyti tiesą ir apie Dėdulę (Landsbergio slapyvardis — Sputnik). Jeigu ėmėtės švarinti Lietuvą, švarinkit toliau", — parašė Gylys.

Anksčiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad Banionis, miręs 2014 metais, neva dirbo KGB į turėjo slapyvardį Bronius. Anot Centro, jis teikė KGB informaciją apie Amerikoje gyvenančius lietuvius.

Centro spaudos tarnyba pabrėžė, kad paviešintas archyvinių duomenų sąrašas ir kiti KGB dokumentai turi būti vertinami kritiškai, nes visas KGB agentų registracijos žurnalas parašytas ranka.

4328
Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, KGB, Povilas Gylys, Teresė Birutė Burauskaitė, Vytautas Landsbergis, Lietuva
Dar šia tema
Povilas Gylys: Lietuvoje kovoja su kitų pažiūrų žmonėmis
Taškentas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui

(atnaujinta 15:03 2020.07.10)
Kaip praneša Lietuvos URM, dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos Uzbekistanas nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui kovoje su COVID-19 pandemijos protrūkiu. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. 

Lėšos bus pervestos Pasaulio sveikatos organizacijai.

"Uzbekistanas priklauso šalims, kurios dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių. Gegužės 1 dieną įvykusi stichinė nelaimė dar labiau apsunkino Uzbekistano galimybes veiksmingai kovoti su pandemija", — teigiama pranešime.

Birželio 1 dieną griuvo Uzbekistano rytuose esančios Sardobos užtvankos siena. Buvo evakuoti mažiausiai 70 tūkst. žmonių, daugiau kaip 50 žmonių teko hospitalizuoti.

Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 11 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė 53 žmonės.

Lietuva humanitarinės pagalbos 2020 metais jau skyrė daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis — kovai su COVID-19.

Tegai:
COVID-19, Uzbekistanas, Lietuva
Dar šia tema
URM paskelbė vaizdo įrašą, kaip Lietuvos medikai atskrido į Armėniją
Armėnijos vadovas padėkojo Lietuvos medikams už pagalbą kovoje su COVID-19
Diana Nausėdienė perdavė dovanas koronavirusu sergantiems Armėnijos vaikams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją
Loreta Graužinienė, archyvinė nuotrauka

"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą

(atnaujinta 14:38 2020.07.10)
Pastaruoju metu nuo politikos nutolusi Loreta Graužinienė nusprendė kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose; ji tikina, kad sugrįžti į aktyvią politiką jos paprašė ukmergiškiai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė priėmė sprendimą kelti savo kandidatūrą artėjančiuose Seimo rinkimuose. Apie savo sprendimą ji paskelbė Facebook.

"Pastaruosius mėnesius sutikti ukmergiškiai nuolat mane ragina grįžti į politiką. Ilgai galvojau.... Turiu didžiulę politinę patirtį, gerai išmanau ekonominius, finansinius dalykus ir dabar, artėjant naujai pasaulinei ekonominei krizei, kuri neišvengiamai palies ir Lietuvos ekonomiką , o tuo pačiu ir mus visus, negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju. <...> Priėmiau sprendimą pati išsikelti kandidate į LR Seimą", — rašo savo žinutėje Graužinienė.

Pasak jos, šiandien VRK užregistravo ją kaip pretendentę į kandidatus. Jai dar teks surinkti 1000 Ukmergėje registruotų rinkėjų parašų.

Graužinienė pabrėžia, kad nori dirbti ir būti atskaitinga tik Ukmergės krašto žmonėms, ji suvokia, kad bus nelengva vienai stoti prieš partijų iškeltus kandidatus, bet tiki, kad "Ukmergės krašto žmonės gali išsirinkti ne partijų parinktą, o savo nepriklausomą kandidatą".

"Grįžtu į aktyvią politinę veiklą ir kviečiu mane palaikančius žmones į savo komandą. Grįžimo į aktyvią politiką tikslas neapsiriboja vien kandidatavimu į LR Seimą. Tai pasirengimas ateinantiems savivaldos ir mero rinkimams. Tikiu, kad per tą laiką man pavyks suburti sąžiningų, kompetentingų ir Ukmergės kraštą mylinčių žmonių komandą, kurie nori pokyčių Ukmergės gyvenime", — apibendrina savo sprendimą buvusi Seimo pirmininkė.

2013–2015 metais Graužinienė ėjo Darbo partijos pirmininkės pareigas. 2013 metų spalį tapo Seimo pirmininke, šias pareigas ėjo iki Seimo kadencijos pabaigos. 2015 metų kovą ji pasitraukė iš Darbo partijos pirmininkės pareigų, o 2016 metų spalį — ir iš partijos.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis