Japonijos premjeras Shinzo Abe, archyvinė nuotrauka

Japonijos premjeras Shinzo Abe atvyksta į Lietuvą

84
(atnaujinta 18:00 2018.01.10)
Šią savaitę vyks pirmas Japonijos premjero vizitas Lietuvos valstybės istorijoje

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Šeštadienį, sausio 13-ąją, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priims į Lietuvą atvykstantį Japonijos premjerą Shinzo Abe, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

"Susitikimo metu Vyriausybių vadovai aptars tarptautinės ir regioninės politikos aktualijas, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos srityje, ypatingai atkreipiant dėmesį į gyvybės mokslų, informacinių technologijų, transporto ir logistikos sektorius", — rašoma pranešime.

Tą dieną Vyriausybės rūmuose bus surengtas ir verslo forumas, kuriame dalyvaus  trykila didžiausių Japonijos korporacijų vadovų.

Tai yra pirmas Japonijos premjero vizitas Lietuvos valstybės istorijoje. 

84
Tegai:
Shinzo Abe, Japonija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vietoj Rusijos turės žemės ūkio atašė Japonijoje
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų

(atnaujinta 20:41 2020.10.28)
Pasak politikų, kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpiu, menkina pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis ragina kadenciją baigiančius valdančiuosius susilaikyti nuo naujų paskyrimų ir įdarbinimų.

Politikai sureagavo į šiandien viešai pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Vyriausybės atstovu Panevėžio ir Utenos apskrityse siūlomas buvęs Panevėžio apskrities policijos viršininkas Egidijus Lapinskas.

"Kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpyje, menkina pasitikėjimą ir kelia pagrįstų abejonių ar tai nėra savų protegavimas, o pareigas užims tinkami, kompetentingi ir nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys", — teigiama konservatorių pranešime. 

Politikai tikisi, kad kadenciją baigiantys valdantieji ras pakankamai politinės išminties, kad susilaikytų nuo naujų paskyrimų.

"Ši Vyriausybė valdymo pradžioje deklaravo principus, kuriais buvo žadama laikytis skaidrumo, netoleruoti protegavimo ir nepotizmo tradicijų, tačiau dabar pasigirsta ne vienas panašaus įdarbinimo atvejis, galimai siekiant maksimaliai išlaikyti įtaką", — pažymėjo konservatoriai.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart nusileido konservatoriams.

Tegai:
vyriausybė, konservatoriai
Dar šia tema
Konservatoriai papasakojo, su kuo nori sudaryti koaliciją Seime
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Lietuvos ir Latvijos siena

Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos

(atnaujinta 19:05 2020.10.28)
Lietuva pristabdė vykdomų projektų mokėjimus dėl "politinės situacijos" kaimyninėje šalyje ir remdamasi ES rekomendacijomis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Sąjungos finansuojamus Bendradarbiavimo per sieną programos projektus Lietuva ir Latvija tęs be Baltarusijos, pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybės posėdžio metu.

Anot jos, Vidaus reikalų ministerija jau sustabdžiusi vykdomų projektų mokėjimus "atsižvelgdama į Baltarusijos Respublikoje susiklosčiusią politinę situaciją", taip pat į spalio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas išvadas.

Ministerija taip pat užklausė Europos Komisijos rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų.

Tamašunienė pranešė, kad sustabdžius mokėjimus suplanuotiems projektams, ministerija gavo užklausų tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos institucijų dėl tolesnio jų įgyvendinimo.

"Europos Komisija konkrečių rekomendacijų nepateikė, bet išsakė rekomendacijas dėl griežtesnės projektų priežiūros ir kontrolės", — pasakė vidaus reikalų ministrė.

Ji pažymėjo, kad pagal posėdžio protokolą Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka programos valdymo institucijos funkcijas, lėšas pagal šią programą mokės tik Latvijos ir Lietuvos projektų vykdytojams.

2015 metų lapkričio pabaigoje patvirtinta programa, pagal kurią įgyvendinami bendri su Baltarusija projektai, turi 74 mln. eurų biudžetą, skiriamų iš ES fondų.

Finansavimas numatytas 80-iai bendrų projektų įgyvendinti, iš jų pasirašyta 50-ies bendrų projektų paramos sutartys, buvo numatyti avansiniai mokėjimai visoms trims šalims. Tarp numatytų projektų — pasienio infrastruktūros, telekomunikacijų modernizavimas, įvairios kultūrinės, švietimo, sveikatos, aplinkos apsaugos sričių ir kitos iniciatyvos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka, VRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Opozicijos protestus malšinimo metu saugumo pajėgos prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos šalininkai.

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Taip pat Lietuvos valdžia atsisako pripažinti Lukašenką teisėtu prezidentu.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Latvija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Policija Nicoje, 2020 m. spalio 29 d.

Nicoje peiliu ginkluotas užpuolikas nužudė 3 žmones

(atnaujinta 12:31 2020.10.29)
Pirminiais duomenimis, trys žmonės žuvo, dar keli sužeisti. Išpuolis įvyko prie Notre Dame katedros

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Prancūzijos Nicos mieste peiliu ginkluotas vyras užpuolė žmones prie Notre Dame katedros, skelbia RIA Novosti su nuoroda į BFMTV televizijos kanalą.

​Incidentas įvyko apie 9:00 (10:00 Lietuvos laiku). Pirminiais duomenimis, trys žmonės žuvo, keli sužeisti. Anot "Reuters", vienai moteriai buvo nupjauta galva.

Užpuolikas buvo sulaikytas.

Miesto meras Christianas Estrosi neatmeta, kad tai buvo teroro išpuolis.

Tegai:
išpuolis, Prancūzija