Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva turi 100 pastabų Baltarusijos AE streso testų ataskaitai

51
(atnaujinta 16:19 2018.01.16)
Lietuvos institucijų darbo grupė peržiūrėjo Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitą ir ir suformulavo daugiau kaip šimtą pastabų ir klausimų dėl šios elektrinės statomos Astrave atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos institucijų darbo grupė peržiūrėjo Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitą ir suformulavo daugiau kaip šimtą pastabų ir klausimų dėl šios elektrinės statomos Astrave atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui, praneša Valstibinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) spaudos tarnyba.

Anot VATESI, svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas, o tai reiškia, kad šis klausimas liko neatsakytas.

"Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios", — sako darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Anot VATESI, pagrindinės Lietuvos pastabos dėl Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitos — tai elektrinės statybos vieta, elektrinės atsparumas sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui; taip pat neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumas.

"Kelia abejonių Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė", — sakoma VATESI pranešime.

Be to, Lietuvos institucijų darbo grupės teigimu, ataskaitoje nevertinti šalia Baltarusijos atominės elektrinės esančių miškų galimų gaisrų bei kitų pavojų padariniai; taip pat nevertintas galimas potvynis dėl žemės drebėjimo, kuris gali įvykti sugriuvus trims Neries upės dirbtiniams vandens tvenkiniams ir šio įvykio padariniai elektrinės saugai.

Baltarusijos ataskaitoje, Vilniaus teigimu, daug deklaratyvių teiginių, kurie streso testų ataskaitoje nėra pagrįsti. Anot VATESI suformuluotos pastabos ir klausimai iki 2018 metų sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.

Lietuva pateikia pretenzijas Baltarusijos atominei elektrinei praktiškai nuo to momento, kai Minske buvo priimtas sprendimas dėl AE statybos, teigdama, kad elektrinė neva nebus pakankamai saugi. Vilniaus inicijuoja elektros energijos pirkimo iš Baltarusijos AE draudimą ES.

Birželį Seimas įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rugsėjį Lietuvos energetikos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei svarstyti būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios branduolinės elektrinės, veiksmų planą. Baltarusija teigia, kad AE atitiks aukščiausius saugos standartus.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

51
Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (537)
Dar šia tema
Baltarusija pasirengusi tiekti elektros energiją iš AE į Lenkiją ir Ukrainą
Lukašenko kviečia Ignalinos atomininkus dirbti Astravo AE
JAV eskadrinis mininkas Porter, archyvinė nuotrauka

Šoigu paskelbė apie NATO planus sutelkti 40 tūkst. karių prie Rusijos sienų

(atnaujinta 15:49 2021.04.13)
Pasak Rusijos gynybos ministro, JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. JAV ir NATO perkelia karius link Rusijos Federacijos europinės dalies sienų, planuoja dislokuoti 40 tūkstančių karių ir 15 tūkstančių vienetų ginklų ir technikos, įskaitant strateginę aviaciją, paskelbė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

"Šiuo metu Amerikos kariai iš Šiaurės Amerikos žemyninių dalių per Atlantą perkeliami į Europą. Europoje vyksta kariuomenės judėjimas prie Rusijos sienų. Pagrindinės pajėgos sutelktos Juodosios jūros ir Baltijos regionuose", — sakė Šoigu pasitarime Severomorske.

Ministras pažymėjo, kad "JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo, o jūrų žvalgybos intensyvumas padidėjo pusantro karto".

"Kasmet Europoje Aljansas surengia iki 40 pagrindinių operatyvinių mokymų renginių, kurie aiškiai nukreipti prieš Rusiją. Šį pavasarį NATO ginkluotosios pajėgos pradėjo ambicingiausias pratybas per pastaruosius 30 metų "Defender Europe-2021", — cituoja Šoigų RIA Novosti.

Jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai NATO didina Arktyje jūrų ir sausumos pajėgas.

"Apskritai padėtis šiame regione išlieka sunki. Didėja konkurencija tarp pirmaujančių pasaulio valstybių dėl galimybės naudotis Arkties vandenyno ištekliais ir transporto komunikacijomis. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės kuria jūrų ir sausumos grupuotes Arktyje, didinant kovinio rengimo intensyvumą, plečiant ir modernizuojant karinę infrastruktūrą", — sakė jis.

Ministras priminė, kad praėjusią savaitę pasibaigė kompleksinė Arkties ekspedicija "Umka-2021". "Svarbą sunku pervertinti. Pirmą kartą sovietų povandeninių laivų, Rusijos laivyno, istorijoje iš po ledo vienu metu išplaukė trys atominiai povandeniniai laivai", — priminė Šoigu.

Tuo pat metu dvi Rusijos armijos ir trys ginkluotųjų pajėgų desantiniai daliniai buvo perkelti į vakarinę šalies sieną. Jie ten vykdo kovinio rengimo misijas, paaiškino Šoigu.

Patikrinimo veiksmus pratybose dalyvaujančiuose padaliniuose planuojama užbaigti per dvi savaites, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel apie teisę savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada perkelti savo karius savo pačių teritorijoje. JAV valdžia Rusijos kariuomenės judėjimuose įžvelgė "agresijos eskalaciją prieš Ukrainą". Tai pareiškė JAV prezidento spaudos sekretorė Džen Psaki.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir karių judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos tariamus manevrus ir įsipareigojo bendrauti. Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad praėjusią savaitę visi būtini komentarai buvo pateikti Amerikos šaliai. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonui teks tenkintis jau gauta informacija.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV
Dar šia tema
JAV ir Didžioji Britanija aptarė padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos
Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremlius
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
"The National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Valdžia ketino su Astravo AE susijusį verslą palikti be užsakymų Lietuvoje

(atnaujinta 15:43 2021.04.13)
Kasčiūnas pažymėjo,kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos valdžia siekia dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.

Antradienį NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas Seimui pateikė tai numatančias dviejų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymų pataisas.

Pataisomis siūloma neleisti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jo savininkais, dalyvaujančiais Astravo AE projektuose. Taip pat siūloma įpareigoti strategines įmones pranešti vyriausybinei tokių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai apie planuojamus sandorius, nepriklausomai nuo jų vertės. Dabar tokios įmonės į komisiją turi kreiptis, kai būsimo sandorio vertė viršija 10 proc. jų pajamų.

Seimas priėmė svarstyti pataisas ir jų imsis gegužės 18-ąją. Siūloma, kad įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

"Valstybė apsisprendė blokuoti elektros patekimą, bet šalia to atidaro duris verslui, kuris dirba su tuo projektu, jį plėtoja, pardavinėti Lietuvoje savo kokią nors įrangą. Tai yra tikrai nesusipratimas", – teigė Kasčiūnas.

Parlamentaras pažymėjo, kad pastaruoju metu nuolat pasiekia informacija, kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose.

"Mes, kaip įstatymo iniciatoriai, manome, kad taip neturėtų būti. Su Astravo AE statyba susijusios įmonės neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje, kai Lietuvos pozicija yra blokuoti Astravo AE elektros patekimą į Lietuvą", – kalbėjo NSGK vadovas.

Tuo pat metu Socialdemokratas Gintautas Paluckas abejojo, ar siūlomas įstatymų projektas nėra perteklinis ir siūlė paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.

"Man šiek tiek svetimas tas hiperjautrumas kai kuriems klausimams ir iniciatorių vidinė logika dėl kai kurių dalykų man nėra suprantama. Bet mano klausimas paprastas ir konkretus: kuo paprasti vamzdžiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Šneku apie konkrečius atvejus, kai vienas iš, matyt, vamzdžių tiekėjų sukėlė didelį skandalą todėl, kad to tiekėjo tiekiamos prekės bus naudojamos Lietuvos energetikos sistemoje", – klausė jis.

Savo ruožtu Kasčiūnas pažymėjo, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos egzistencijai, tad su juo susijusių įmonių veikla turėtų būti nuosekliai stebima.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo  mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (537)
Dar šia tema
Antrojo BelAE maitinimo bloko padėtis įvertinta 80 procentų
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Lietuva įspėjo apie Baltarusijos elektros sistemos bandymus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente reikalinga pertvarka, pareiškė Bilotaitė