Armėnas Gasparjanas, archyvinė nuotrauka

Pasaka apie "blogą kaimynę": kam Grybauskaitė kalba apie Rusiją Davose

178
(atnaujinta 13:14 2018.01.27)
Pasipriešinimas "Rusijos grėsmei" — pagrindinis vektorius, aplink kurį statoma Lietuvos ekonomika, mano politikos ekspertas Armenas Gasparjanas

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kelia "Rusijos grėsmės" temą Pasaulio ekonomikos forume Davose, nes Lietuvos valstybės ideologija yra sukurta pasipriešinimo Rusijai pagrindu, pareiškė pareiškė politikos ekspertas ir žurnalistas Armenas Gasparjanas radijo Sputnik Lietuva eteryje.

"Visas šalies egzistavimas pavaldus vienam vektoriui — mes kovojame prieš Mordorą. Ekonomika į šį apibrėžimą neįneina. Jeigu ten būtų "Mes kovojame prieš Mordorą ir plėtojame žemės ūkį", tada galima būtų pasakyti, kad yra dar ir antras punktas, <…> bet jisvniekur neskamba", — sakė ekspertas.

Gasparjanas pareiškė, kad Lietuvos pozicija sekančiame forume  nepasikeis, nes Lietuvos valstybės modelis "į nieką kitą nesutelkia dėmesio".

Ekspertas priminė, kad Davosas yra yra didžiausia pasaulyje ekonomikos forumas, tačiau Lietuvos prezidentė pirmenybę teikia ne ekonominių aspektų aptarimui, o skundams apie galimą "Rusijos agresiją".

"Apie kokios rimtų Vakarų kompanijų investicijas gali būti kalbama, jei <…> vietoj to, kad aptarti statybą, potencialų pelną, kas dirbs — visus svarbius klausimus, tu man pradedi kalbėti: "Jūs įsivaizduojate, kokia mūsų kaimynė, niekam neduok Dieve! Kibirą stato po durimis, į spyną degtukus kiša, visą laiką bando prikalbėti baisybių", — sakė Armenas.

Buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas anksčiau iškritikavo Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę už tai, kad ji ketina savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose iškelti "Rusijos grėsmės" temą. Diplomatas pabrėžė, kad jam sunku suvokti, kaip kalbos apie "Rusijos grėsmę" paskatins investicijų ir pramonės įtraukimą į Lietuvą.

178
Tegai:
"Rusijos grėsmė", Armėnas Gasparjanas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ušackas kritikuoja Grybauskaitę dėl "Rusijos grėsmės" temos Davose
Baltijos Slibinas Goryničius: kodėl Baltijos šalys mėgsta mitą apie "RF grėsmę"
Vyriausybė: "Kaspersky Lab" kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui
Mei pareiškė apie "Rusijos grėsmę" Baltijos šalims ir Lenkijai
Grėsmė nacionaliniam saugumui: VSAT atsisakė "Helisota" paslaugų
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba