Lietuvos kariuomenės kariai, archyvinė nuotrauka

Karoblis: vaikinams ir merginoms pašaukti reikėtų apie 1,5 mlrd eurų

365
(atnaujinta 15:55 2018.02.07)
Krašto apsaugos ministerijai pristačius visuotinės karo prievolės įvedimo galimybes, paaiškėjo, kad Visuotiniam vaikinų šaukimui reikia 400 milijonų eurų, o ir merginų — keturiskart daugiau

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Anksčiausias vaikinų visuotinis šaukimas galėtų įvykti 2024 metais, jeigu tam kasmet būtų skiriama po 105 milijonų eurų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Krašto apsaugos ministeriją (KAM).

Visuotinis ir vaikinų, ir merginų pašaukimas galėtų įsigalioti nuo 2026 metų, jeigu pasirengimui bus skiriami po 280 milijonų eurų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį, vasario 7 dieną, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pristatė ministerijos parengtą visuotinės karo prievolės įvedimo galimybių vertinimą.

Pasak ministro, prieš priimant sprendimus būtina iš anksto įvertinti kitų valstybės institucijų indėlio galimybes, platesnio finansavimo įsipareigojimus ir kitus galimo visuotinio šaukimo įgyvendinimo klausimus.

KAM duomenimis, visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o jeigu tarnauti turės ir vaikinai, ir merginos, šis skaičius išaugtų iki beveik 12300 žmonių.

Praeitą kartą ministras Karoblis teigė, kad visuotinis šaukimas galėtų atsirasti jau 2023 metais, jeigu šiam tikslui būtų skiriami papildomi 0,2% BVP.

Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 metais gruodžio mėnesį visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai teigiamai vertina privalomosios pradinės karo tarnybos naudą.

Apie 81% apklausos respondentų nurodė, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra naudinga jaunuoliams. 12% apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės, o 7% gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi. Šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais. 2018-aisiais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

2018 metais šalies gynybinis biudžetas siekia 2,006% BVP — tai 873 milijonų eurų. Pernai Lietuva gynybai skyrė 723,8 milijonų eurų, o tai 1,8% BVP.

365
Tegai:
visuotinis šaukimas, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija, Raimundas Karoblis, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertai: Lietuva dar ne iki galo pasiruošusi visuotiniam šaukimui
Karoblis kariuomenėje laukia tik savanorių
Lietuvos Seimo konferencijų salė

"Buvo karšta": vieno Seimo komiteto posėdyje pasireiškė chuliganizmas

(atnaujinta 17:16 2021.02.25)
Pažymima, kad nuotolinės sesijos metu kai kurie dalyviai buvo savavališkai pašalinti iš pokalbio ir pertraukti

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nuotolinio komiteto posėdžio metu kalbėjo apie chuliganizmą. Apie tai jis rašė Facebook'e.

"Prieš vakar dienos komiteto posėdį buvau ne kartą perspėtas: "lengva nebus", "pamatysi, ko dar nematęs", "bus karšta". Šalta nebuvo, nes vykdėme tęstinę vežėjų sektoriaus parlamentinę kontrolę gilindamiesi į tolimųjų reisų vairuotojų sektoriaus problemas", — rašė jis.

Lingė taip pat pažymėjo, kad netrūko griežtos dalyvių retorikos — tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš darbdavių pusės. Pasak jo, racionalus socialinių partnerių dialogas šioje srityje yra labai įtemptas.

"Negana to, per posėdį patyrėme ir chuliganizmo — kažkas iš prisijungusiųjų pradėjo savavališkai šalinti kitus posėdžio svečius, kai jiems būdavo suteikiamas žodis. Kažkas savavališkai, ne iš posėdžio organizatorių išjunginėjo kalbantiems mikrofonus", — teigė jis.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš susitikimo dalyvių jau gavo du oficialius laiškus, kuriuose buvo pranešta, kad jie kelis kartus buvo "išmesti iš susitikimo".

"Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų gyvame posėdyje", — rašė Lingė.

Pasak politiko, jis apie įvykį informavo Seimo valdybą ir paprašė sustiprinti nuotolinių sesijų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų kituose Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.

Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje susidarė įtempta situacija. Daugelis vežėjų perkelia firmas iš šalies į kaimynines valstybes. ES Mobilumo pakete yra opi problema. Lietuvos vežėjams ypač svarbu, kokius sprendimus priims Europos Komisija, vykdydama dabartinį Mobilumo paketo reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti sunkvežimius į savo šalį poveikio vertinimą. Vertinimo rezultatus planuojama pristatyti artimiausiu metu.

Mobilumo paketo sąlygos taip pat gali būti keičiamos ES Teisingumo Teismo sprendimu, tačiau teismo procesas šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir sprendimas šiais metais greičiausiai nebus priimtas.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Gedimino pilis

Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims

(atnaujinta 16:36 2021.02.25)
Baltijos šalių politinis elitas laikosi griežtos politikos, kad įtiktų Vakarams, mano politologas Artūras Atajevas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuva manosi esanti lyderė propaguojant Vakarų ideologinį modelį posovietinėje erdvėje, taip interviu Sputnik Lietuva politologas Artūras Atajevas pakomentavo neseniai įvykusį skandalą dėl Lietuvos parlamentaro Žygimanto Pavilionio pasisakymų Tbilisyje.

Gruzijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Pavilionis, Tbilisyje surengęs bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, pagrasino sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija.

"Ir štai dabar jie [Lietuvos valdžia], remdamiesi patirtimi, kai nuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio tapo Vakarų ideologinio modelio, Vakarų ideologinės matricos dirigentais posovietinėje erdvėje... Jie, šiurkščiai tariant, įsivaizduoja esą lyderiai Vakarų demokratinės sistemos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sistemos, kuri, deja, yra didelė fikcija ir didelė sistema, vykdanti dvigubų standartų ideologiją, propagavimo kontekste", — interviu pabrėžė Atajevas.

Anot jo, Gruzijoje šiurkščiai įsikišo vidutinio lygio Lietuvos politinio elito politikas.

"Ši tendencija, deja, ir toliau augs, nes už Latvijos, Lietuvos ir Estijos yra plati politinė siena Europos Sąjungos pavidalu, JAV pavidalu, o dabar JAV ir Europos Sąjunga tai daro nenorėdamos teptis rankų dėl demokratijos, nes demokratija daugeliu atžvilgių diskreditavo save. Dabar tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija yra vadinamųjų demokratinių vertybių propagavimo priešakyje, ten jau įsitvirtinęs politinis elitas vykdo tokią griežtą politiką", — sakė jis.

Pasak eksperto, buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis buvo pagrindinis Vakarų modelio dirigentas Gruzijoje. Todėl Vakarai deda viltis jei ne į jo kaip politinio lyderio grįžimą, tai bent jau į jo pasekėjus.

Tbilisis
© Sputnik / Александр Имедашвили

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į parlamento valdybą kelionės į Gruziją aplinkybių paaiškinti.

Tokį sprendimą priėmė vasario 24 dieną posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Pavilionis.

Kaip anksčiau pranešė Gruzijos žiniasklaida, Lietuvos parlamentaras Tbilisyje surengė bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, siūlydamas pagalbą sprendžiant politinę krizę. Jis pareiškė, kad jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija, tada bus gautas tarptautinis atsakymas, ir pagrasino sankcijomis.

Ministras pirmininkas iš valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Tegai:
Žygimantas Pavilionis, Gruzija, demokratija, TSRS, Lietuva
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai