Rail Baltica, archyvinė nuotrauka

"RB Rail" vadovė gali pakenkti "Rail Baltica" projekto reputacijai

48
(atnaujinta 18:42 2018.02.19)
Lietuvoje visi darbai vyksta pagal grafiką, tuo tarpu dalis darbų, už kuriuos atsakinga "RB Rail" bendrovė, kiek vėluoja

VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Lietuvos atstovai reiškia susirūpinimą dėl "RB Rail" vadovės Baibos Rubesos pareiškimų, kuriais ji gali padaryti įtaką "Rail Baltica" projekto stabilumui ir tęstinumui, praneša Lietuvos geležinkelių spaudos tarnyba.

Du trečdalius "RB Rail" akcijų valdančių Lietuvos ir Estijos bendrovių atstovai balsavo už nepasitikėjimą Rubesa, trečdalį akcijų valdančios Latvijos bendrovės atstovai susilaikė.

Tačiau Rubesa nusprendė ne tik nesitraukti, bet ir skleisti nepagrįstą informaciją apie akcininkus, menamus interesų konfliktus bei taip mėginti išsaugoti savo postą ir galimai pakenkti projekto partnerių vienybei.

"RB Rail" stebėtojų tarybos narys Karolis Sankovski pabrėžė, kad bendrovės vadovės mėginimai sukurti įspūdį, neva akcininkai tarpusavyje  konfliktuoja, yra visiškai nepagrįsti. Anot jo, nesutarimų yra tik su pasitikėjimą praradusia Rubesa, kurios veiksmai kenkia projekto reputacijai.

"Šiuo metu projekto partneriai visose trijose Baltijos šalyse glaudžiai bendradarbiauja, kad projektas būtų vykdomas sėkmingai ir laiku. Šio strateginio projekto svarbą ir naudą puikiai suprantančių projekto partnerių puoselėjamos vienybės ir glaudaus bendradarbiavimo tikrai nepaveiks Rubesos pareiškimai", — sako Sankovski.

Jo teigimu, Lietuvoje visi darbai vyksta pagal grafiką, tuo tarpu dalis darbų, už kuriuos atsakinga "RB Rail" bendrovė, kiek vėluoja. Tai vyksta dėl koordinavimo stokos, dėl ko ir buvo pareikštas nepasitikėjimas Rubesa.

Pasak Sankovski, nepaisant su "RB Rail" vadove išsiskyrusių pozicijų, projekto valdymo operaciniame lygyje šalys pačios sklandžiai koordinuoja veiksmus, kad projektas neatsiliktų nuo grafiko.

"Rail Baltica" — svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Nutiesus 700 kilometrų "Rail Baltica" geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 valandas 24 minutes, o nuo Rygos iki Vilniaus — vos 2 valandas 01 minutę.

Remiantis ekonomine analize, pateikta balandžio 24 dieną "Rail Baltic Global Forum 2017" Rygoje metu, bendra suma, reikalinga projektui įgyvendinti siekia 5,8 milijardus eurų.

48
Tegai:
Rail Baltica, projektas, Baltijos šalys, Lenkija
Temos:
"Rail Baltica" statyba (73)
Dar šia tema
Vokietijos įmonė pasipelnys iš "Rail Baltica"
Baltijos šalys negaus ES pinigų "Rail Baltic" statyboms
Baltijos šalys susiginčijo dėl "Rail Baltica" pavadinimo
Taline vyks "Rail Baltic" priešininkų mitingas
Seimas ratifikavo susitarimą dėl "Rail Baltic"
ETPA posėdis

ETPA nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą užginčyti Rusijos Federacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ETPA nariai žiemos sesijos atidarymo metu nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų, praneša RIA Novosti.

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą iš esmės ginčyti įgaliojimus.

Po jos pareiškimo pagal galiojančią tvarką įvyko balsavimas, kuriame dauguma palaikė idėją ginčyti delegacijos įgaliojimus pagal aštuntąjį asamblėjos taisyklių straipsnį. Pasiūlymui pritarė 38 parlamentarai iš penkių nacionalinių delegacijų.

Pagal taisykles, klausimas siunčiamas atitinkamam ETPA komitetui parengti ataskaitą, kuri bus aptarta šią savaitę.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 13:51 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matyti tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2 664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva