Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvos išėjimas "Eurogas" apsunkins "Nord Stream-2" statybą

113
(atnaujinta 16:45 2018.03.05)
Lietuvos išėjimas iš "Eurogas" organizacijos gali sulėtinti "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimą; šis laikas yra būtinas tam, kad JAV spėtų įsilieti į energetikos rinką, mano ekspertas Jurijus Rykovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva nusprendė pasitraukti iš organizacijos "Eurogas" dėl skirtingų pozicijų dėl "Nord Stream-2" dujotiekio statybos. Kaip papasakojo Respublikos Nacionalinės energetikos asociacijos tarybos narys Saulius Bilis, "Eurogas" vadovai pasisakė prieš pakeitimų į ES dujų direktyvos įnešimą be konsultacijų su visais organizacijos nariais.

Bilis pabrėžė, kad Lietuva nusprendė palikti organizaciją, nes pastaroji neatsižvelgia į jos narių pozicijas dėl pagrindinių politikos formavimo energetikos srityje principų.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto Energetikos departamento sektoriaus vedėjas Jurijus Rykovas papasakojo, prie ko prives Lietuvos sprendimas.  

"Tai projekto "Nord Stream-2" stabdymo būdas, todėl gali kilti įvairių teisinio pobūdžio kliūčių, kurie gali šį reikalą (dujotiekio statybą — Sputnik) ne uždaryti, o atitraukti. O šis atitraukimas nuo projekto "Nord Stream-2" funkcionavimo pradžios sudaro  galimybių tam, kad, pavyzdžiui, skalūnų dujos iš Amerikos galėtų būti pristatytos į Europą… Amerikai tai yra gana svarbu — įsiskverbti į šią rinką. Tai galėtų įvykyi maždaug 2020 metais, pagal vertinimus. Tai yra, kaip tik "Nord Stream-2" atitraukimas metams-pusantriems gali atlikti svarbų vaidmenį šiame procese. Manau, tai susiję", — sakė ekspertas.   

113
Tegai:
Eurogas, Nord Stream 2 AG, Rusija, JAV, Lietuva
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (461)
Dar šia tema
"Spiegel" gąsdina vokiečius "Nord Stream-2" nuostoliais
Įvardyti tikėtini "Nord Stream-2" statybos pradžios terminai
Vokietija leido "Nord Stream-2" statybą savo teritorijoje
JAV palaikė Lenkijos pasipriešinimą "Nord Stream-2"
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 19:02 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 26 dienos šventės

(atnaujinta 18:42 2020.11.25)
Nuo lapkričio 26 dienos iki metų galo lieka 35 dienos. Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė

Lapkričio 26 yra 330-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 331-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 35 dienos.

2020 metų lapkričio 26 dieną saulė teka 08:07, leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07val. 57min.

Šv. Silvestras

Bažnyčios istorijoje yra du šventieji Silvestro vardu — popiežius Silvestras I, miręs 335 m., ir vienuolyno abatas Silvestras, gyvenęs maždaug 1177-1267 m.

Pirmojo liturginė diena yra lapkričio (XI. 26), o antrojo — gruodžio mėnesį, Naujųjų metų išvakarėse (XII. 31). Iš turimos liaudies tikėjimų medžiagos sunku spręsti, kuriose šalies vietose kuris šių šventųjų labiau gerbtas.

Šiaip ar taip, jie abu buvo tapę Lietuvos merginų tekybos vilčių išpildytojais: tų dienų liaudies tikėjimai, kiek mums šiandien žinoma, siejasi su vedybinės laimės būrimais. Daugiausia šių tikėjimų yra užrašyta Klaipėdos krašte ir Suvalkijoje, mažiau – Rytų Lietuvoje.

Švenčioniškės merginos šv. Silvestro dienos išvakarėse, išbėgusios kieman, apkabindavo kiek pajėgia daugiau tvoros statinių ir skaičiuodavo — pora ar liekas. Jei pora, — greitai ištekės, jei vienas atliko, teks dar bent metus piršlių palūkėti. Suvalkietės šv. Silvestro dienos vakare į vandens sklidiną dubenį įmesdavusios porą angliukų, pirštu juos pasukinėdavusios, žiūrėdavo, ar jie suplauks draugėn. Jei suplaukė, gal Dievas duos dar šią žiemą ištekėti.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė.

Ši diena pasaulio istorijoje

1764 metais Prancūzijoje buvo uždraustas Jėzuitų ordinas.

1922 metais Egipte atidarytas karaliaus Tutanchamono kapas.

1939 metais Josifas Stalinas užpuolė Suomiją, pradėdamas 105 dienų trukusį Žiemos karą.

1940 metais pusė milijono žydų buvo patalpinti aptvertame Varšuvos žydų gete.

1941 metais Libanas įgijo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

1950 metais Kinija pradėjo Korėjos karą.

1976 metais Naujojoje Meksikoje įregistruota tuomet dar mažai žinoma Microsoft kompanija.

2000 metais respublikonų kandidatas Džordžas V. Bušas paskelbė laimėjęs JAV prezidento rinkimus po to, kai jam atiteko 25 lemiami Floridos rinkikų balsai.

2010 metais pilotuojamas kosminis aparatas "Sojuz TMA-19" su Rusijos kosmonautu Fiodoru Jurčichinu ir NASA astronautais — Daglasu Viloku ir Šenonu Volkeriu sėkmingai nusileido Kazachstane, už keliasdešimties kilometrų nuo Arkalyko miesto.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai