Karinės pratybos, archyvinė nuotrauka

Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose kariai treniruosis atremti hibridines grėsmes

142
(atnaujinta 08:54 2018.03.12)
Kovo 12–18 dienomis Gaižiūnų poligone, Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose, Jonavoje, Žiežmarių bei Užusalių gyvenvietėse vyks karinės padalinių integravimo pratybos

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Pratybų tikslas — treniruoti Bataliono kovinę grupę planuoti ir vykdyti operacijas prieš hibridinės kilmės grėsmes, taip pat tobulinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" padalinių kovinius veiksmus, rašoma Kariuomenės pranešime spaudai.

Pratybose dalyvaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas", Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono, taip pat Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos, Oro gynybos, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai. Šiose pratybose taip pat treniruosis ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Pratybų metu miestų teritorijoje, pagrindiniais ir rajonų keliais vyks karinių transporto priemonių judėjimas, didesnėmis ir mažesnėmis grupėmis veiks ginkluoti kariai. Bus naudojami garsiniai-imitaciniai šaudmenys bei dūminiai užtaisai.

Kovo 14 dieną 12:00-14:00 Žiežmarių gyventojus ir svečius kviečiame atvykti  į Nepriklausomybės aikštę, kurioje vyks ginkluotės ir technikos paroda. Nepraleiskite progos susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama įranga bei ekipuote, taip pat pabendrauti su kariais.

Anksčiau Lietuvoje jau buvo surengtos pratybos prieš "hibridines grėsmes", kurios, pasak valdžios, gali kilti iš Rusijos. Pratybose dalyvavo ne tik kariai, bet ir teisėsaugos institucijų bei svarbių strateginių valstybės objektų atstovai. Baltijos šalys nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę". 2016 metais Varšuvoje NATO šalių vadovų susitikime nuspręsta dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos teritorijose.

Amerika išmokys Lietuvą pasirinkti "tinkamą" prezidentą >>

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nei Baltijos regiono šalių, nei kitų NATO šalių. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Aljansas puikiai žino, kad tokių planų šalis neturi, tačiau pasinaudoja situacija, kad dislokuotų daugiau karinės technikos ir batalionų prie Rusijos sienos.

142
Tegai:
hibridinės grėsmės, karinės pratybos, Lietuva
Dar šia tema
JAV pareiškė, kad yra pasirengę ginti Baltijos šalis nuo "Rusijos grėsmės"
Lietuvos valdžia aukoja piliečius vardan "Rusijos grėsmės" mito
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos ekspertas įvertino Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:04 2020.07.06)
"Nord Stream-2" prisidės prie konkurencijos Europos rinkoje plėtojimo, o pigesnė dujų gamyba ir transportavimas "darys spaudimą Europos rinkos kainoms ir tokiu būdu palengvins vartotojų naštą", mano ekspertas

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2" baigimo galima pasveikinti, nes projektas garantuoja energijos tiekimą Europoje ir nulaiko dujų kainas, kas sumažins išlaidas galutiniam vartotojui, sakė Vokietijos ekspertas, Hamburgo pasaulio ekonomikos instituto tyrėjas Andrė Volfas (André Wolff).

"Aš asmeniškai pritariu [Danijos reguliuotojo sprendimui — Sputnik], nes bus pastatyta antroji šio dujotiekio atšaka, turiu omenyje "Nord Stream-2", ir atsiras dar viena alternatyva antžeminiam dujotiekiui. Man tai lemiamas punktas. Nors visiškai atsisakyti antžeminio tranzito negalima, tam yra naujas Rusijos ir Ukrainos susitarimas, tačiau Vakarų Europos ir Vokietijos požiūriu tai bus dar viena garantija neįsitraukti į Rusijos ir trečiųjų valstybių, susijusių su energijos tiekimu, ginčus", — sakė jis.

"Ekonominės vertės požiūriu, naujasis dujotiekis sumažins tranzito atstumą tarp didelių dujų telkinių ir dujų priėmimo stočių Vokietijoje, o tai, savaime suprantama, reikš mažesnes išlaidas Vakarų Europoje. Tikiuosi, kad perspektyvoje tai turės įtakos kainoms, kurias moka Vokietijos vartotojai ir vartotojai kitose Europos šalyse, kurios gauna tranzitines dujas iš Europos sistemos. Tai artimiausiais metais turės stabdantį poveikį kainoms", — mano ekspertas.

Jis pridūrė, kad Europos dujų rinka yra "iš esmės liberalizuota", todėl galima remtis tuo, kad "pasiūlos ir paklausos santykis lems išlaidas ateinančiais metais". "Nord Stream-2" prisidės prie konkurencijos Europos rinkoje plėtojimo, o pigesnė dujų gamyba ir transportavimas "darys spaudimą Europos rinkos kainoms ir tokiu būdu palengvins vartotojų naštą".

Projektas apima 55 milijardų kubinių metrų pajėgumų per metus dujotiekio tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vienu akcininku "Gazprom".

Partneriai Europoje — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 %, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekvienas. JAV aktyviai priešinasi projektui. Gruodį JAV "Nord Stream-2" įvedė sankcijas, reikalaudamos iš kompanijų nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbų sustabdymą. Rusija ne kartą pabrėžė, kad projektas yra komercinis ir naudingas Europai.

"Gazprom" imasi priemonių baigti dujotiekio tiesimą ir tikisi, kad jis bus paleistas 2020 metų pabaigoje arba 2021 metų pradžioje. Šiuo metu nutiesta apie 94 % vamzdyno.

Tačiau birželio 4 dieną keletas senatorių, įskaitant įtakingą respublikoną Tedą Kruzą, pristatė JAV Senatui įstatymo projektą dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" atžvilgiu. Anot jų, sankcijos taikomos visiems statybose dalyvaujantiems laivams, tiems, kas palengvina šių laivų aprūpinimą, įmonėms, kurios teikia jiems draudimo ir uosto paslaugas, taip pat tiems, kurie išduoda pažymą pradėti eksploatuoti dujotiekį.

Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Staigus apsisukimas "Nord Stream-2": Vokietija grasina JAV atsakomosiomis sankcijomis