Miksimas Jurakovas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: NATO pradės "šlifuoti" "karinį Šengeną" artimiausių pratybų metu

55
(atnaujinta 16:08 2018.03.12)
Baltijos ir Rytų Europos šalys yra Šiaurės Atlanto aljanso avangardas; tai susiję su artumu prie Rusijos sienų, mano ekspertas Miksimas Jurakovas

NATO Europoje kuria "karinio Šengeno" zoną, kurios pagalba blokas ketina gauti galimybę maksimaliai greitai permesti pajėgas prie Rusijos sienų. Tai RF gynybos ministro pavaduotojo generolo pulkininko Aleksandro Fomino nuomonė.

JAV karinė technika Lemkijoje, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Krzysztof Mystkowski

Interviu  Sputnik Lietuva Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas Maksimas Jurakovas papasakojo, kad dabar pagrindinės NATO jėgos sutelktos Baltijos šalyse. "Karinio Šengeno" klausimai bus "šlifuojami" artimiausių pratybų, kurias NATO rengs 2018 metais, metu. Kas liečia konkrečius vadinamojo "karinio Šengeno" veiksmus, aš manau, kad jų bus imtasi artimiausioje ateityje, todėl kad dabar Baltijos ir Rytų Europos šalys yra Šiaurės Atlanto Aljanso avangardas, būtent ten sukoncentruotos pagrindinės Aljanso jėgos, ten vyksta pagrindinės pratybos", — pabrėžė ekspertas.

Jurakovas pridūrė, kad "karinio Šengeno" kūrimas Europoje susijęs su artumu prie Rusijos sienų.

"Jau visiems kariškiams ir ekspertams akivaizdu, kad tokios pratybos turi būtent antirusišką charakterį ir nukreiptos, kad pasipriešinti Rusijos Federacijai. Be to, tokiose pratybose dalyvauja daugiausia rusakalbiai, naudojama arba tarybinė, arba rusiška technika, kurios iki šiol yra kai kurių šalių apsiginklavime. Ir savo ruožtu pabrėžia, kad tokios pratybos bus rengiamos daug intensyviau, turės vis ryškesnį antirusišką pobūdį", —  sakė jis. 

55
Tegai:
karinis Šengenas, NATO, Rusija
Dar šia tema
Grybauskaitė pasiūlė sukurti Europos "kibernetinį Šengeną"
Lietuva siūlo Europos Sąjungai sukurti "karinį Šengeną"
NATO kariai generuoja baimę ir smurtą Baltijos šalyse
Dislokavus NATO padalinius Baltijos šalys tapo JAV įkaitais
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"

(atnaujinta 23:57 2020.09.20)
Kokių veiksmų gali imtis Lietuvos valdžia, valstybės vadovas nepaaiškino, Lietuva įvedė sankcijas Baltarusijai dar rugpjūčio pabaigoje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik.  Vilnius ryžtingai atsakys į ES atsisakymą taikyti sankcijas Baltarusijai, praneša TASS su nuoroda į  Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą.

"Jeigu iki ketvirtadienio jokių sprendimų nebus padaryta, mes tikrai kelsime šį klausimą pačiu aštriausiu būdu", — pabrėžė prezidentas.

Kaip tiksliai Vilnius reaguos šiuo atveju, prezidentas nenurodė.

Kaip prisiminė Lietuvos valstybės vadovas, Lietuva, Latvija ir Estija jau yra patvirtinusios sankcijų sąrašą 30 Baltarusijos pareigūnų už "dalyvavimą rinkimų klastojime" ir taikių protestų slopinimą.

"Tačiau joks nacionalinis sąrašas negali pakeisti vieningo, principingo, vertybinio ES sprendimo ir būtent šito mes labiausiai laukiame", — sakė Nausėda.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje laukia apie 300 sunkvežimių
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:46 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, ir patvirtino, kad Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masines akcijas ir streikus. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos buvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Ruduo

Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės

(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventę

Rugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.

Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.

Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.

Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.

Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.

Ši diena Lietuvos istorijoje                   

1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.

2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).

1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).

1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.

1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai