Mindaugas Bastys, archyvinė nuotrauka

Seimas nepanaikino Basčio mandato dėl ryšių su Rusija

89
(atnaujinta 19:53 2018.03.13)
Seimas nusprendė nepanaikinti Konstituciją šiurkščiai pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio parlamentaro Mindaugo Basčio mandato, Pranckietis neigiamai vertina tokį sprendimą

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Antradienį Seimas slaptu balsavimu apsisprendė nenaikinti parlamentaro Mindaugo Basčio, apkaltinto sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, mandato.

Už tai, kad parlamentaro mandatas būtų panaikintas, balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 24, dar vienuolika biuletenių buvo negaliojančių. Tam, kad parlamentaro mandatas būtų panaikintas apkaltos būdu, už tai slaptu balsavimu turi pasisakyti ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.

Po balsavimo rezultatų paskelbimo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neigiamai įvertino tokį sprendimą.

"Tokia balsavimo dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo pabaiga yra tiesiog nepateisinama. Tai įrodo, kad asmeniniai žmonių, kurie atstovauja Lietuvai, interesai peržengė viešąjį interesą. Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui ir dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą. Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus", — pasisakė Pranckietis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė raštą, kuriame, kaip skelbiama viešai, pabrėžiama, jog parlamentaras Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat — buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Laidų vedėjas Mackevičius: Bastys — racionalus ir nuoseklus politikas >>

Pernai kovą 45 Seimo nariai pasirašė po teikimu pradėti apkaltos procesą socialdemokratui Basčiui. Balandžio pabaigoje Generalinė prokuratūra paskelbė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio galimų ryšių su kriminaliniais asmenimis bei pagalbos kitai valstybei.

89
Tegai:
mandatas, Mindaugas Bastys, Lietuva
Dar šia tema
Nacionalinio saugumo komitetas: informacija apie Basčio ryšius yra rimta
Seimo komitetas pradėjo tyrimą dėl Basčio ryšių su rusais
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala

(atnaujinta 11:22 2020.07.15)
Premjeras patikino Andžejų Dudą, kad Lietuva išliks ištikima Lenkijos drauge, o su Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu aptarė abiejų vyriausybių indėlį stiprinant dvišalį bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kaip susitikime pažymėjo premjeras, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. 

Skvernelis teigė, jog šalys turi toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos. Susitikime pabrėžta ir "Rail Baltic" projekto svarba.  

Daug dėmesio skirta ir energetikos projektams, ypač elektros tinklų sinchronizacijai su žemynine Europa. 

"Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto — "Harmony Link" — finansavimo užtikrinimui", — teigiama pranešime.

Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. 

Визит Саулюса Сквернялиса в Варшаву
Premjero Sauliaus Skvernelio vizitas Varšuvoje

Premjeras patikino Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.

Susitikimas su Lenkijos Vyriausybės vadovu

Viešėdamas Lenkijoje Skvernelis susitiko ir su šalies Vyriausybės vadovu Mateušu Moravieckiu. 

Premjerų susitikime pažymėta, jog Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai yra geriausi per pastarąjį dešimtmetį.   

"Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. Lietuvos Seimas 2021-uosius paskelbė Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Sieksime panaudoti šią sukaktį ir mūsų kaimyniniams ryšiams su Lenkija stiprinti", — sakė Skvernelis.

Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Lenkija ir Lietuva taip pat yra svarbi energetinė ir transporto jungtis tarp žemyninės Europos ir Šiaurės Europos. Jis pasidžiaugė, kad visi strateginės svarbos projektai: elektros, dujų, taip pat kelių ir geležinkelių jungtys — juda į priekį ir turėtų būti įgyvendinti laiku. 

Po kelių dienų atnaujinamos derybos dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos ir ekonominio atsigavimo plano. Lietuva ir Lenkija sieks šalims ir regionui svarbių sprendimų dėl paramos ekonomikai gaivinti, reikiamų lėšų skyrimo sanglaudai ir žemės ūkiui.

Kita vertus, apgailestaujama, kad Europos Parlamentas neįsiklausė į devynių valstybių, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos, nepritarimą ES Mobilumo paketui. Kai kurios jo nuostatos prieštarauja ES vidaus rinkos principams. Su Lenkijos premjeru sutarta kartu ginti savo vežėjų interesus teisinėmis priemonėmis, o prireikus kreiptis ir į ES Teisingumo Teismą.

Визит Саулюса Сквернялиса в Варшаву
Premjero Sauliaus Skvernelio vizitas Varšuvoje
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis padėkojo EK narei už paramą projektui "Rail Baltica"
Radviliškio rajone buvo pakabintas Skvernelį menkinantis plakatas
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje

(atnaujinta 22:17 2020.07.14)
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinamąją kalbą.

Pranešama, kad prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas — Lietuvos dovana Lenkijai — skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių ministrai pirmininkai.

Tegai:
Lenkija, Gitanas Nausėda
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:08 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta atpažinti trečiųjų šalių piliečius, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros skyriaus vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES