Kremlius, archyvinė nuotrauka

VSD tikina, kad Rusija ketina kištis į 2019 metų Lietuvos rinkimus

144
(atnaujinta 10:16 2018.03.26)
Valstybės saugumo departamentas teigia, kad didžioji dalis 2017 metais nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų, skelbiama Valstybės saugumo departamento Nacionalinio saugumo vertinimo ataskaitoje.

2017-ųjų metų ataskaitoje  teigiama, kad "didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai" kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos.

"Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką", — rašoma dokumente.

Be to, ataskaitos autoriai įsitikinę, kad dabar pagrindinis Rusijos tikslas padaryti įtaką kitais metais Lietuvoje vysiantiems rinkimams. Todėl 2017- aisiais metais Rusijos žvalgyba rinko ypač daug informacijos apie Lietuvos prezidento rinkimus.

"Tikėtina, kad Rusijos programišiai sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams", — rašo VSD.

Be to, autoriai mano, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys daryti stipresnį poveikį politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovų valdžios institucijose.

"Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kyla dėl Rusijos imperinių ambicijų", — teigiama ataskaitoje.

Žvalgybos veteranas išjuokė Grybauskaitės norą išardyti "rusų šnipų tinklą" ES >>

Tačiau šių metų ataskaitoje nurodoma, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

2019 metais Lietuvoje vyks prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.

144
Tegai:
"Rusijos grėsmė", programišiai, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Rusija, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose kariai treniruosis atremti hibridines grėsmes
Siūloma priimti įstatymą dėl "demokratijos apsaugos nuo Rusijos grėsmės"
Grybauskaitė papasakojo, ką liečia "Rusijos grėsmė"
Taikus protestas prie Komarovskos turgaus Minske, archyvinė nuotrauka

Rusija įtraukė Сepkalą ir Telegram kanalo "Nexta" kūrėją į ieškomų asmenų sąrašą

(atnaujinta 20:51 2020.08.15)
Anksčiau Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė ikiteisminio tyrimo dėl galimai neteisėtos pretendento į Baltarusijos prezidento postą veiklos patikrinimą

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės duomenimis, buvęs pretendentas į kandidatus Baltarusijos prezidento rinkimuose, buvęs Aukštųjų technologijų parko administracijos vadovas Valerijus Cepkala įtrauktas į ieškomų asmenų tarpvalstybinį sąrašą.

"Ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį", — sakoma Cepkalos kortelės.

Tuo pačiu metu politiko būstinė tikrina informaciją apie baudžiamosios bylos iškėlimą prieš jį Baltarusijoje pagal straipsnį dėl kyšio priėmimo ypač dideliu mastu.

"Kol nėra oficialaus pranešimo, neturime patikimos informacijos — ar tai tiesa, ar ne", — RIA Novosti sakė būstinės advokatas Sergejus Gasojanas. Jis pažymėjo, kad atsižvelgiant į situaciją su pretendentais į prezidentus Baltarusijoje, "tokia įvykių raida nenustebintų".

Šio straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Be to, Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą populiaraus Baltarusijoje Telegram kanalo "Nexta" įkūrėją Stepaną Putilą.

"Ieškoma pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį", — skelbia įrašas duomenų bazėje.

"Nexta" yra populiarus Telegram kanalas Baltarusijoje, žinomas dėl savo opozicinės orientacijos. Jis aktyviai ir daug skelbia informacijos apie protestus po prezidento rinkimų.

Remiantis Lenkijos žiniasklaidos pranešimais, prieš kelerius metus Putila iš Baltarusijos persikėlė į Lenkiją.

Anksčiau Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė pretendento į kandidatus Baltarusijos prezidento rinkimuose Cepkalos ikiteisminį patikrinimą dėl Turkijos kilmės Baltarusijos piliečio skundo.

2014–2015 metais tarp Cepkala ir Turkijos verslininko Sedato Igdedži vyko teisminis ginčas dėl verslininko politikui statomo asmeninio namo kokybės, kuris baigėsi taikiu susitarimu.

Vėliau verslininkas teigė žinąs apie įstatymų pažeidimus ir kyšius statant Aukštųjų technologijų parko, kurio administracijai tuomet vadovavo Cepkala, objektus. Politiko būstinė ir jis pats ne kartą neigė verslininko skleidžiamą informaciją.

Politiko būstinė ir jis pats ne kartą neigė verslininko skleidžiamą informaciją. Liepos mėnesį Cepkala pavadino insinuacijomis verslininko kaltinimus, dėl kurių buvo pradėtas Vidaus reikalų ministerijos patikrinimas, sakė, kad jis pats yra Igdedži veiksmų auka, ir kreipėsi į prokuratūrą.

Verslininkas pateikė ieškinį Cepkalai, kuriam CRK anksčiau neleido registruotis kandidatu į prezidentus rugpjūčio 9 dienos rinkimuose, už informacijos, smeižiančios jo garbę ir verslo reputaciją, skleidimą.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 procento balsų. Nuo sekmadienio vyksta šalyje protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis teisėsaugininkai žiauriai malšino demonstracijas, prieš protestuotojus naudodami ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius vadina Lukašenką "buvusiu Baltarusijos prezidentu"

(atnaujinta 20:23 2020.08.15)
Nuo praėjusio sekmadienio Minske ir kituose miestuose vyksta protestai dėl balsavimo rezultatų, pagal kuriuos dabartinis valstybės vadovas šeštą kartą laimėjo prezidento rinkimus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką pavadino "buvusiu prezidentu".

Savo Twitter paskyroje Linkevičius pakomentavo Lukašenkos norą aptarti situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš savo tautą, nešančią gėles gatvėmis?" — parašė Linkevičius.

Anksčiau šeštadienį Lukašenka paskelbė apie savo ketinimą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Baltarusijoje. Kaip pareiškė Lukašenka, "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją". Vėliau tapo žinoma, kad valstybių vadovai susiskambino, tačiau pokalbio detalės nežinomos.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Baltijos šalys, visų pirma Lietuva, bei Lenkija, pasak jų pareiškimų, nori "tarpininkauti sprendžiant konfliktą" ir ragina surengti naujus "sąžiningus" prezidento rinkimus.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos
Temperatūros matavimas, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai nustatė, kokia tvarka pasireiškia COVID-19 simptomai

(atnaujinta 14:30 2020.08.15)
Pietų Kalifornijos universiteto tyrėjų atradimas galėtų padėti koronavirusą turintiems žmonėms laiku izoliuotis nuo kitų ir kreiptis į gydytoją

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Pirmiausia pacientams pasireiškė kosulys ir karščiavimas, vėliau — raumenų skausmas, po to — pykinimas ir viduriavimas, mokslininkai šią seką pavadino ištyrę daugiau kaip 55 tūkstančių pacientų ligos istorijas, tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas "Frontiers in Public Health".

"Atsižvelgiant į tai, kad dabar yra efektyvesnių būdų gydyti COVID-19, ankstyvas simptomų nustatymas pacientams gali sutrumpinti jų hospitalizavimo laiką", — teigė tyrėjai.

Simptomų pasireiškimo eiliškumas yra svarbus, nes kiekviena liga gali progresuoti skirtingais būdais, todėl specialistai gali greičiau ir tiksliau išsiaiškinti, ar žmogus serga koronavirusu, ar kalbama apie kažkokią kitą ligą, atitinkamai, bus priimtas teisingas sprendimas dėl gydymo metodų, pažymėta tyrime.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo vakcinos nuo koronaviruso masinė gamyba
Dėl daugėjančių COVID-19 atvejų, atliekamos tikslinės kavinių ir prekybos vietų patikros