Lietuvs URM, archyvinė nuotrauka

Lietuva išsiunčia tris Rusijos diplomatus

86
(atnaujinta 17:08 2018.03.26)
Sprendimą dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo Lietuvos URM priėmė pirmadienį. Tam į ministeriją buvo iškviestas ambasadorius Aleksandras Udalcovas

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Lietuva išsiunčia tris Rusijos diplomatus buvusio PŽA pulkininko Segejaus Skripalio apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje, fone, praneša URM spaudos tarnyba.

Notą Rusijos Federacijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Udalcovui įteikė užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.

Anksčiau tapo žinoma, kad Udalcovas pirmadienį buvo pakviestas į URM.

Dar prieš paskelbus Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą Kremliuje pabrėžė, kad Rusija atsižvelgs į abipusiškumo principą ir atskirai svarstys kiekvieną diplomatų išsiuntimo atvejį.

Praeitą savaitę Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad jau nuo pirmadienio Lietuva gali pradėti išsiuntinėti Rusijos diplomatus, nes smerkia Skripalio nunuodijimą ir palaiko Didžiąją Britaniją.

Grybauskaitė teigė, kad valdžia išsiųs "Rusijos šnipus", kurie dirba po diplomatine priedanga.

Be to, Estija ir Latvija taip pat ketina apsvarstyti Rusijos diplomatų išsiuntimo klausimą. 

86
Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusija, Lietuva
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
Times: beveik 20 Europos šalių planuoja išsiųsti Rusijos diplomatus
Grybauskaitė ruošiasi išsiųsti iš Lietuvos "rusų šnipus" po diplomatine priedanga
Žiniasklaida: Londonas ketina įtikinti ES šalis išsiųsti Rusijos diplomatus
Išsiunčiami diplomatai išvyko iš Rusijos ambasados Londone
Lietuvos URM ministras Linas Linkevičius

Siekiama intensyvesnio Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo

(atnaujinta 10:10 2020.07.07)
Pabrėžiama, kad vizito metu Linas Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liepos 6 dieną lankėsi Seinuose ir Punske, Lenkijoje, kur susitiko su Seinų miesto burmistru Arkadijumi Nowalskiu ir Seinų apskrities vadovais bei aptarė Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, praneša Lietuvos URM spaudos tarnyba.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak Linkevičiaus, gaisras Alytuje ir dėl Covid-19 kilę iššūkiai dar kartą parodė sklandaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo savivaldos lygmenyje svarbą.

"Artimiausiu metu turėtų būti sudaryti atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, reglamentuojantys  specialių tarnybų bendradarbiavimą krizinėse situacijose, sienos kirtimą ir technikos gabenimą per sieną. Seinų apskritis ir Lazdijų rajonas yra taip vadinamo "Suvalkų koridoriaus" centre, todėl turime didinti gyventojų atsparumą įvairioms grėsmėms, rengti bendrus mokymus, gyventojus aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, bendradarbiauti įvertinant ir galimus incidentus nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje", — teigė jis.

Ministras išreiškė padėką Seinų apskrities vadovams už pasiektą susitarimą grąžinti įsiskolinimą Seinų lietuvių "Žiburio" mokyklai bei papildomai skiriamą finansavimą "mokinio krepšeliui" Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje.

Pasak jo, labai svarbus aktyvus Lietuvos ir Lenkijos šventimo ekspertų bendradarbiavimas, kuris skirtas Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių tautinėms bendrijoms aktualių švietimo klausimų sprendimui.

Susitikimo su Punsko valsčiaus administracija ir Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais metu Linkevičius aptarė lietuvių švietimo ir kultūros klausimus, dalyvavo Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventiniuose renginiuose.

Pabrėžiama, kad vizito metu Linas Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkstančiai lietuvių, kurių dauguma gyvena Seinų ir Punsko krašte.

Tegai:
bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino
Lukiškių aikštėje įrengtas pliažas Vilniuje

LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo

(atnaujinta 10:06 2020.07.07)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, toks Vilniaus mero poelgis įrengiant pliažą — bandymas papirkti rinkėjus

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl galimai neteisėtų Vilniaus meto Remigijaus Šimašiaus ir Laisvės partijos veiksmų už biudžeto lėšas įrengiant pliažą Lukiškių aikštėje, praneša LVŽS spaudos tarnyba.

Manoma, kad toks mero poelgis įrengiant pliažą laisvės kovas menančioje Lukiškių aikštėje yra partijos reklama Seimo rinkimų kampanijos metu.

"Stebime, kaip Lukiškių aikštėje įrengtas pliažas galimai naudojamas Laisvės partijos rinkimų tikslais. Tokie veiksmai turi neteisėto partijų finansavimo požymių, kuomet naudojantis tarnybine padėtimi savivaldos administraciniai resursai ir biudžeto lėšos panaudojami politinei kampanijai, be to, rinkimų kampanijai finansuoti pritraukiami privatūs juridiniai asmenys, o skelbiama politinė reklama nėra pažymima teisės aktuose nustatyta tvarka", — sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, aplinkybė, kad pliažo paslaugos yra nemokamos, skirtingai nei žiemą savivaldybės įrengiama čiuožykla, leidžia kalbėti ir apie bandymus papirkti rinkėjus.

Anksčiau Lietuvos valdančioji partija dėl sostinės Lukiškių aikštės įregistravo projektą, pagal kurį reikia atsiminti ir atspindėti žuvusių kovotojų ir kovos už Lietuvos nepriklausomybę atminimo akcentus.

Projekte teigiama, kad dabartinė aikštės būklė ir jos tvarkymo būdas neatitinka istorinės ir urbanistinės reikšmės, be to, kelia grėsmę sumenkinti istorinę žmonių atmintį.

Valdančioji partija projektą įregistravo reaguodama į Vilniaus valdžios sprendimą įrengti laikiną paplūdimį Lukiškių aikštėje.

Projektą įregistravo valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ir kiti frakcijos atstovai, socialdemokratas Gediminas Kirkilas su kolegomis.

Projekte teigiama, kad Lukiškių aikštės naudojimas turi atitikti jos atminimo statusą, užtikrinti rimtumą ir tinkamą pagarbą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų ir 1863–1864 metų sukilimo dalyvių atminimui.

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio, Vilniaus meras vietoj sėkmingų ir miesto žmonėms reikalingų projektų savo idėjų stoką bando pridengti pliažu istorinėje Lukiškių aikštėje ir taip siekia sulaukti pigaus populiarumo.

Jis taip pat įsitikinęs, kad tokie Vilniaus mero žingsniai yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurios metu stengiamasi visur vartoti žodį "laisvė" ir taip padidinti partijos vardo pripažinimą.

"Open Beach" paplūdimys Vilniuje

"Open Beach" darbą pradėjo birželio 23 dieną. Jis užima 1660 kvadratinių metrų plotą, buvo panaudota 300 kubinių metrų smėlio. Paplūdimį suprojektavo ir įrengė įmonė "Grinda".

Teritorijoje yra visi būtini paplūdimio atributai — įrengti gultai, skėčiai, paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabina ir net specialios darbo vietos su nemokama interneto prieiga.

Iki liepos pabaigos šalia paplūdimio bus įrengtas didelis ekranas, kuriame vakarais bus rodomi filmai, serialai, koncertai iš "Telia TV". Dieną bus galima grožėtis Baltijos jūros vaizdais. Sekmadieniais vyks programa vaikams ir šeimoms — animaciniai filmai ir veiklos paplūdimyje.

Tegai:
Remigijus Šimašius, Ramūnas Karbauskis, Lukiškių aikštė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Dar šia tema
Seime registruotas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo projektas
Lukiškių paplūdimys "Open Beach" tapo "Atviru pliažu"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros

(atnaujinta 11:54 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu

VILNIUS, liepos 7 – Sputnik. Vilniaus Senamiestyje įvedus naują kilpinę eismo tvarką, pažeidėjus šioje zonoje stebės policija su kameromis, o vasaros pabaigoje planuojama pastatyti numerius nuskaitančias kameras, antradienį žurnalistams teigė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. 

"Esame sutarę su Vilniaus policija, kuri turi apie 60 kamerų Vilniaus miesto senamiestyje. Jeigu matysime, kad yra piktybinių pažeidėjų, į pagalbą pasitelksime ir kameras. O rugpjūčio mėnesį kartu su kilpinio eismo schemomis testuosime specialias kameras, kurios nuskaito numerius ir automatiškai įvertinama, ar tas automobilis nepažeidė tam tikros kilpos. Bet iš pradžių tikrai elgsimės atlaidžiai ir stengsimės labiau informuoti nei bausti", – teigė Mitalas. 

Pasak Vilniaus mero pavaduotojo, bus fiksuojama, kaip įvažiavo automobilis, nuskaitomi jo numeriai ir žiūrima, ar jis neišvažiavo iš Vilniaus miesto senamiesčio per tam tikrą laiką, pažeisdamas kilpinio eismo schemą per kažkurią kitą kilpą. Jis taip pat pažymėjo, kad visas senamiesčio eismas perorganizuotas taip, kad arba yra fiziniai atskyrimai, arba yra kelių eismo ženklinimas, kuris draudžia kirsti eismą tarp tų kilpų.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, pirmąjį naujo eismo reguliavimo rytą daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. 

"Pasirinkome tokią datą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra mažesni, palyginti su kitomis dienomis. Daug tokių pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. Bus vairuotojų, kurie vienaip ar kitaip bus nustebę pasikeitus eismo krypčiai, bet sieksime užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje kartu su parkingo kontrolieriais, jei reikės, pasitelksime ir viešosios tvarkos pareigūnus", – sakė Mitalas.

Nuo antradienio Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu - Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro.

Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą Vilniaus širdyje. Šiuo metu jis sudaro 40 proc., o rytais – iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. 

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Nauja kilpinė eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje
Tegai:
Vilnius, Senamiestis
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai