Tankas, archyvinė nuotrauka

Europos keliai bus pertvarkyti NATO karinei technikai

99
(atnaujinta 10:09 2018.03.30)
Planuojama, kad remiantis Europos Sąjungos narių infrastruktūros objektų tikrinimo rezultatais netinkami ginkluotei ir karinei technikai gabenti keliai bus rekonstruojami

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Europos Sąjunga ketina supaprastinti karių ir karinės technikos judėjimą visose valstybėse narėse, pranešama Europos Komisijos plane.

2017 metais Estijos pirmininkaujant ES buvo įvertinta Šiaurės jūros ir Baltijos transporto koridoriaus transporto infrastruktūra, į kurią įeina Lietuva, Latvija, Estija, Belgija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Suomija. Paaiškėjo, kad kai kurios karinės technikos ir ginkluotės rūšys negali būti gabenamos tiltų ir geležinkelių šalių infrastuktūra dėl didelių matmenų ir svorių.

Iki 2019-ųjų pabaigos planuojama patikrinti, ar gali tiltais ir geležinkeliais judėti karinė įranga. Bus identifikuoti infrastruktūros objektai, kurie, prireikus, bus skubiai rekonstruoti.

Kaip anksčiau parašė Sputnik Lietuva, tik keli tūkstančiai NATO karių yra pasirengę sparčiai pajėgų dislokacijai konflikto su Rusija atveju.

Trečiadienį Europos Sąjunga pristatė veiksmų planą padidinti karinę mobilizaciją narių teritorijose ir už jos ribų. Dokumento tikslas — didinti ES valstybių sąveiką jėgoms perkelti krizės atveju.

Išvakarėse buvęs Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas paragino grąžinti amerikiečių pajėgas į Baltijos šalis.

2016 metais NATO viršūnių susitikime, kuris vyko Varšuvoje, Aljanso narės sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną.

Nepaisant to, JAV kariuomenė vis tiek dalyvauja NATO tarptautinėse pratybose Baltijos šalyse.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija nieko nepuolė ir neketina pulti, o NATO tiesiog naudojasi galimybe dislokuoti daugiau karių prie Rytų Europos sienos.     

99
Tegai:
infrastruktūra, karinė technika, NATO
Temos:
Lietuva — NATO dalis (178)
Dar šia tema
Žiniasklaida įvertino NATO pajėgų karinį pasirengimą konfliktų atveju
Islandija skyrė vieną civilį asmenį NATO priešakinių pajėgų batalionui Rukloje
Latvijos Seimo narys prognozuoja "galą" šaliai Rusijos ir NATO konflikto atveju
Ekspertas: NATO pradės "šlifuoti" "karinį Šengeną" artimiausių pratybų metu
Rusijos kariuomenės generolas papasakojo, kam NATO kuria "karinį Šengeną"
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą