Radarai, archyvinė nuotrauka

Kariuomenė verslininkų pinigus Izraelio nupirks oro erdvės stebėjimo radarų

51
(atnaujinta 13:01 2018.03.30)
Dvejiems radarams įsigyti lėšas skiria Lietuvos verslo įmonės, plėtojančios vėjo jėgainių parkus vakarų Lietuvoje

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenė su Izraelio kompanija šių metų kovo mėnesį pasirašė sutartį dėl penkių kompensacinių (angl. gap filler) trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarų ir su jais susijusių logistikos paslaugų įsigijimo, praneša Lietuvos  Radarų pozicijos numatytos Varėnos, Švenčionių, Vilniaus, Jurbarko ir Pagėgių rajonuose.  

Iš jų du radarai įsigyjami siekiant sumažinti Šilutės ir Tauragės rajonuose vystomų vėjo jėgainių parkų daromą neigiamą poveikį Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo radarų galimybei aptikti ir sekti oro taikinius. Šiems dviems radarams įsigyti lėšas skiria Lietuvos verslo įmonės, plėtojančios vėjo jėgainių parkus vakarų Lietuvoje.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę verslui prisidėti prie papildomų oro erdvės stebėjimo ar kitų reikalingų priemonių įsigijimo ir įdiegimo tose vietovėse, kur neigiamas poveikis gali būti sumažintas naudojant papildomas priemones. Tokiais atvejais yra pasirašomos sutartys dėl kompensacijų, skirtų daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, reikalingoms nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, apmokėjimo.

Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis  institucijomis, vertina, kokią įtaką gali turėti vėjo jėgainių plėtra įvairiuose Lietuvos teritorijos vietovėse. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos kariuomenė  išduoda leidimus verslo įmonėms vystyti vėjo jėgainių projektavimą ir atlikti statybos darbus. Panaši praktika, kuomet vertinama vėjo jėgainių įtaka nacionalinio saugumo interesams, yra taikoma daugelyje valstybių.

Kariuomenės paskelbtame konkurse dėl trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarų įsigijimo buvo gauti pasiūlymai iš trijų įmonių. Izraelio kompanijos "ELTA Systems" pasiūlymas atrinktas atsižvelgus į kainos, aptarnavimo kaštus pasibaigus gamintojo garantijai ir techninius parametrus. Bendra įsigyjamų radarų vertė yra apie 2,8 mln. eurų be PVM.

Šiuos trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus planuojama integruoti į bendrą Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemą ir pradėti jų eksploataciją iki 2019 metų pabaigos.

51
Tegai:
radarai, Lietuvos kariuomenė, Izraelis, Lietuva
Dar šia tema
KAM stiprina oro erdvės kontrolės sistemą
Lietuva šiandien: radarai ir sirenos vietoj darbo ir duonos
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą