Gazprom, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: "Gazprom" nieko nepraras, palikęs Lietuvos rinką

78
(atnaujinta 15:15 2018.04.05)
Rusijai ne tik Lietuva, bet ir apskritai Baltijos šalys nėra prioritetinis tiekimo regionas, todėl "Gazprom" gali lengvai atsisakyti jų, mano ekspertas Aleksandras Razuvajevas

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Rusijos kompanijos "Alpari" analitikos departamento direktorius Aleksandras Razuvajevas tvirtina, kad "Gazprom" gali lengvai atsisakyti Lietuvos rinkos, nes dujų tiekimo apimtis į visą Baltijos šalių regioną nėra prioritetinė bendrovės veiklos sritis.

Taip interviu Sputnik Lietuva Razuvajevas pakomentavo Vašingtone įvykusį Baltijos šalių ir JAV aukščiausio lygio susitikimą, kurio metu Lietuvos ir Amerikos įmonės pasirašė memorandumus apie bendradarbiavimą suskystintų dujų srityje.

Manoma, kad šie susitarimai skatins Amerikos SGD atėjimą į Europos rinką, o Baltijos šalių vartotojai galės pirkti dujas "mažesnėmis kainomis".

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, susitarimai tapo dar vienu žingsniu, "siekiant atsikratyti šešis dešimtmečius trukusio Rusijos dujų tiekimo monopolio". Anot Razuvajevo, JAV visais įmanomais būdais stengiasi išstumti "Gazprom" iš Europos rinkos ir taip užsidirbti.

"Kalbant apie vartotojus, visų pirma, visos NATO šalys yra JAV sąjungininkės ir jų pasirinkimas nėra toks laisvas. Na, jei mes manome, kad Rusija ir "Gazprom" yra nedraugiška šalis, tai geriausia, žinoma, nepriklausyti nuo dujų tiekimo", — aiškino ekspertas.

Jo teigimu, "Gazprom" Lietuvos rinka ir apskritai Baltijos šalys — "absoliučiai neprioritetinė istorija".

"Jam apskritai nesvarbu. "Gazprom" be jokių problemų atsisakė Ukrainos rinkos, o ji buvo gana didelė, tačiau iš dalies per kitas šalis dujos yra tiekiamos. Todėl ši istorija turi daug daugiau politikos negu ekonomikos", — apibendrino Razuvajevas.

78
Tegai:
dujų tiekimas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Baltijos šalys, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Grybauskaitė JAV pasakojo savo svajonę atsikratyti Rusijos "dujų monopolio"
Vyriausybė patvirtino įstatymą dėl naftos ir dujų gavybos Baltijos jūroje
"Gazprom" atnaujino dujų eksporto rekordą
Lietuva ketina užkariauti Latvijos dujų rinką
Valionis papasakojo, kaip Vilnius apgavo Latviją dėl SGD terminalo
Eurokomisija uždėjo kryžių ant SGD — Baltijos šalių svajonių
BelAE

Lietuva pareiškė, kad BelAE tapo "prioritetiniu klausimu" Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:58 2020.10.26)
Nausėda eilinį kartą pareiškė, kad atominė elektrinė šalia Astravo kelia "kelia grėsmę ES piliečių saugumui"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, netrukus numatomą elektros energijos gamybos šioje elektrinėje pradžią ir Europos Sąjungos (ES) solidarumo priemones, praneša Prezidentūra.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų". Nausėda vėl nepateikė jokių detalių.

"Astravo AE kelia grėsmę ES piliečių saugumui, todėl būtina sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą. Be to, ES neturi įsileisti į rinką elektros iš aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikančių trečiųjų šalių gamintojų", — sakė prezidentas.

Kaip teigiama, "Astravo AE sauga ir saugumas Lietuvos iniciatyva tapo prioritetiniu ES klausimu".

"Pastarąjį kartą bendra šalių pozicija buvo patvirtinta spalį vykusių dviejų Europos Vadovų Tarybų išvadose. ES vadovai pabrėžė, kad aukščiausių saugos reikalavimų vykdymas ir streso testų rekomendacijų įgyvendinimas Astravo AE turės įtaką tolesniems ES ir Baltarusijos santykiams. Prezidentas paragino Europos Komisiją išlaikyti lyderystę parengiant konkrečias įgyvendinimo priemones", — rašoma pranešime.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
Jodo tabletės prieš Astravo AE
Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы

Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai

(atnaujinta 07:37 2020.10.26)
Suskaičiavus 98 % biuletenių, aiškėja, kad dabartiniai valdantieji — "valstiečiai" — nusileido amžiniems konkurentams TS-LKD

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Seimo antrajame rinkimų ture daugiausia mandatų laimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuolat atnaujina rinkimų rezultatus.

23:30 duomenimis, bendras konservatorių partijos procentas 25,77 %, o tai jau 49 mandatai. Artimiausi konkurentai — Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) — turi 18,07 % ir atitinkamai 32 mandatus.

Iš viso per antrąjį Seimo rinkimų turą konservatoriai pelnė 27 mandatus, LVŽS — 16.

Be to, Liberalų sąjūdis aplenkė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), laimėjęs 7 mandatus. LSDP atitinkamai antrajame turi yra ketvirtojoje vietoje ir turi 5 mandatus.

Utenos apygardoje suskaičiavus visus balsus LSDP atstovas Gintautas Paluckas ir TS-LKD atstovas Edmundas Pupinis surinko vienodą kiekį balsų — po 49,04 proc. balsų. Tačiau VRK puslapyje nurodoma, kad rinkimus laimėjo Pupinis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pralaimi savo apygardoje, LVŽS atstovas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje surinko 33,66 % ir nusileido TS-LKD atstovei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri surinko 64,02 %.

Panemunės apygardoje irgi pralaimi LVŽS atstovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jis surinko 37,74 % ir nusileido irgi TS-LKD atstovei Gintarei Skaistei su jos 58,95 %.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus Gargždų apygardoje, jau visiškai aišku, kad savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis vėl pateko į Seimą.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020