Gazprom, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: "Gazprom" nieko nepraras, palikęs Lietuvos rinką

78
(atnaujinta 15:15 2018.04.05)
Rusijai ne tik Lietuva, bet ir apskritai Baltijos šalys nėra prioritetinis tiekimo regionas, todėl "Gazprom" gali lengvai atsisakyti jų, mano ekspertas Aleksandras Razuvajevas

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Rusijos kompanijos "Alpari" analitikos departamento direktorius Aleksandras Razuvajevas tvirtina, kad "Gazprom" gali lengvai atsisakyti Lietuvos rinkos, nes dujų tiekimo apimtis į visą Baltijos šalių regioną nėra prioritetinė bendrovės veiklos sritis.

Taip interviu Sputnik Lietuva Razuvajevas pakomentavo Vašingtone įvykusį Baltijos šalių ir JAV aukščiausio lygio susitikimą, kurio metu Lietuvos ir Amerikos įmonės pasirašė memorandumus apie bendradarbiavimą suskystintų dujų srityje.

Manoma, kad šie susitarimai skatins Amerikos SGD atėjimą į Europos rinką, o Baltijos šalių vartotojai galės pirkti dujas "mažesnėmis kainomis".

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, susitarimai tapo dar vienu žingsniu, "siekiant atsikratyti šešis dešimtmečius trukusio Rusijos dujų tiekimo monopolio". Anot Razuvajevo, JAV visais įmanomais būdais stengiasi išstumti "Gazprom" iš Europos rinkos ir taip užsidirbti.

"Kalbant apie vartotojus, visų pirma, visos NATO šalys yra JAV sąjungininkės ir jų pasirinkimas nėra toks laisvas. Na, jei mes manome, kad Rusija ir "Gazprom" yra nedraugiška šalis, tai geriausia, žinoma, nepriklausyti nuo dujų tiekimo", — aiškino ekspertas.

Jo teigimu, "Gazprom" Lietuvos rinka ir apskritai Baltijos šalys — "absoliučiai neprioritetinė istorija".

"Jam apskritai nesvarbu. "Gazprom" be jokių problemų atsisakė Ukrainos rinkos, o ji buvo gana didelė, tačiau iš dalies per kitas šalis dujos yra tiekiamos. Todėl ši istorija turi daug daugiau politikos negu ekonomikos", — apibendrino Razuvajevas.

78
Tegai:
dujų tiekimas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Baltijos šalys, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Grybauskaitė JAV pasakojo savo svajonę atsikratyti Rusijos "dujų monopolio"
Vyriausybė patvirtino įstatymą dėl naftos ir dujų gavybos Baltijos jūroje
"Gazprom" atnaujino dujų eksporto rekordą
Lietuva ketina užkariauti Latvijos dujų rinką
Valionis papasakojo, kaip Vilnius apgavo Latviją dėl SGD terminalo
Eurokomisija uždėjo kryžių ant SGD — Baltijos šalių svajonių
Rusijos medikai Italijoje, archyvvinė nuotrauka

Lavrovas: Vakarams draudžiama prašyti Rusijos pagalbos

(atnaujinta 09:21 2020.05.28)
Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas"

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vakarų šalys siekia pasinaudoti koronaviruso pandemija ir nubausti vyriausybes, kurios joms nepatinka bei uždrausti COVID-19 paveiktoms šalims kreiptis į Rusiją pagalbos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rašė straipsnyje Kinijos laikraščiui "Global Times".

"Ne visi pasirengę atlaikyti pandemijos išbandymus. Net dabartinėmis sąlygomis, kai atrodė, kad visuotinis iššūkis yra verčiantis priversti mus bent trumpam pamiršti prieštaravimus, vėl atgimė grobuoniškas požiūris. Ne visi sugebėjo atsispirti pagundai veikti pagal principą "kiekvienas už save", — sakė jis.

Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas". Tai labiausiai būdinga tiems, kurie deklaruoja moralinę lyderystę ir demokratines tradicijas, tačiau iš tikrųjų "atsisako elementarių padorumo taisyklių, etikos normų ir pradeda veikti pagal "džiunglių įstatymą".

Kaip pavyzdį užsienio reikalų ministras paminėjo bandymus apkaltinti Kiniją dėl  koronaviruso plitimo, taip pat spekuliacijas dėl Rusijos pagalbos kelioms šalims jų pačių vyriausybių prašymu.

"Mūsų šaliai buvo pateikti absurdiški kaltinimai, kad mes norime panaudoti humanitarinę ir medicininę pagalbą siekdami "sustiprinti geopolitinę įtaką". Prieita iki žeminančių draudimų, kurie prieštarauja pagrindinėms diplomatinėms normoms, kreiptis į Rusiją dėl medicininės ir humanitarinės pagalbos — nepaisant to, kokia kebli situacija, liūdnai pagarsėjęs euroatlantinio modelio solidarumas yra brangesnis nei dešimčių tūkstančių paprastų piliečių gyvybes ir sveikatą", — rašė Lavrovas.

Anot jo, kai kurios šalys bando pasinaudoti esama situacija "Monopolio žaidime" "paisydamos siaurų interesų ir suvedinėdamos sąskaitas su geopolitiniais konkurentais".

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pandemiją paaštrino vyraujančios neigiamos tendencijos ir susikaupę prieštaravimai. Taigi, pasak ministro, prie žmogaus neišvengiamų natūralių koronaviruso plitimo padarinių pridedami "žmogaus sukurti", išprovokuojami žmonijos ar tam tikros jos dalies nesugebėjimo atsisakyti skirstymo "į draugus ir priešus" dvasios net ir bendros nelaimės sąlygomis."

"Kas, jei ne humanitarinių klausimų politizavimas ir noras panaudoti pandemiją nepageidaujamoms vyriausybėms nubausti, gali paaiškinti daugelio Vakarų šalių, kurios daug ginčijasi dėl būtinybės gerbti žmogaus teises, nenorą atsisakyti vienašališkų ekonominių apribojimų taikymo besivystančio pasaulio valstybėms — bent jau iki globalios epidemiologinės normalizacijos. Galų gale, įskaitant JT duomenis, tokios sankcijos, kurios riboja paprastų piliečių galimybes naudotis savo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, labai apsunkina pastangas apsaugoti visuomenės sveikatą ir smogia pažeidžiamiausiems, neapsaugotiems jos sluoksniams", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronaviruso pandemijos protrūkį. Naujausiais duomenimis, bendras pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius yra 5 488 825, registruota mirčių — 349 095.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
pagalba, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos deputatas įvertino Trampo žodžius apie bendradarbiavimą su Rusija
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Rusijos gynybos ministras papasakojo apie karo medikų, grįžusių iš Europos, būklę
Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Merkel: yra daug priežasčių siekti gerų santykių su Rusija

(atnaujinta 09:12 2020.05.28)
Pasak Vokietijos kanclerės, nuo "pat kanclerio veiklos pradžios" ji siekia konstruktyvaus, bet kritiško dialogo su Rusija ir taikaus sugyvenimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vokietija ir Europos Sąjunga turi daug priežasčių kurti gerus santykius su Rusija, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

"Tikslas — daugybė svarbių priežasčių siekti gerų santykių su Rusija. Tai apima geografinį artumą ir bendrą istoriją, globalius iššūkius ir daugialypius ekonominius ryšius", — pareiškė Merkel, kalbėdama Konrado Adenauerio fondo renginyje, pristatydama Vokietijos tikslus artėjančio pirmininkavimo ES metu.

Jos manymu, Rusija, kaip didžiausia šalis pasaulyje, taip pat turi daug priežasčių kurti gerus santykius su Europa ir Vokietija.

Merkel pažymėjo, kad "todėl nuo pat kanclerio veiklos pradžios" ji siekia konstruktyvaus, bet kritiško dialogo su Rusija ir taikaus sugyvenimo.

Anot Vokietijos kanclerės, konstruktyvaus dialogo ir taikaus sambūvio pagrindas yra "supratimas, kad tarptautinėje teisėje turi veikti ne stipriųjų, bet įstatymų jėga". Ji pažymėjo, kad tai apima Pasitarimo dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamąjį aktą ir Europos žmogaus teisių konvenciją.

Anot jos, Vokietijai pirmininkaujant Europos S1jungoje Rusija ir toliau užims svarbią vietą Berlyno politikoje.

"Ten, kur bus pagrindinės tarptautinės teisės normos, mes apie tai kalbėsime. Jei Minsko procese nebus padaryta pažanga, turėsime išlaikyti sankcijas. Kita vertus, pirmininkavimas ES Taryboje suteikia mums galimybę suteikti naują impulsą santykiams", — pridūrė Merkel.

Tegai:
Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Trampas paragino "New York Times" grąžinti gautas Pulicerio premijas
Policijos automobilis

Vilniuje prie daugiabučio namo buvo užpulta nepilnametė

(atnaujinta 09:55 2020.05.28)
Incidentas įvyko Čiobiškio gatvėje. Anot policijos, užpuolikas pasivijo 15-metę merginą ir prispaudė ją duris prie sienos

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vilniuje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, jaunuolis panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę.

Apie tai pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko trečiadienį, gegužės 27 dieną, apie 11:45 Čiobiškio gatvėje.

Policija pranešė, kad užpuolikas pasivijo 15-metę merginą ir prispaudė ją durimis prie sienos, o kai pastaroji ėmė šauktis pagalbos, jaunuolis pasišalino.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Karantino metu daugėja pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje
Vilniuje neblaivus policininkas smurtavo prieš dvi moteris
Tauragės ligoninėje mirė užspringęs kūdikis