Bronius Markauskas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žemės ūkio ministro šeima įtariama ES lėšų pasisavinimu

37
(atnaujinta 16:10 2018.04.11)
TS-LKD frakcijos nariai kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko elgesio, atkreipdami dėmesį į tai, kad šalyje galimi sisteminiai pažeidimai, susiję su žemės deklaravimu ir ES parama

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Reaguodami į žiniasklaidos paskelbtus faktus, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko mama Sofija Markauskienė pažeisdama įstatymus naudojasi jai nepriklausančiais sklypais, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir narys Andrius Kubilius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami įvertinti šią informaciją ir spręsti dėl išsamaus tyrimo inicijavimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Markausko šeima, kaip teigiama, kelerius metus naudojosi svetima žeme be jokių tai įteisinančių dokumentų, o už žemės dirbimą ėmė ES išmokas.

Šią savaitę TS-LKD frakcija kvietė ministrą į posėdį, siekdama išsiaiškinti viešumoje iškilusius klausimus, taip pat ir dėl Markausko šeimos dirbamos žemės, tačiau ministras atvykti laiko nerado.

"Šiandieninė situacija kelia susirūpinimą ne tik dėl Markausko elgesio, bet ir dėl galimų sisteminių pažeidimų, susijusių su žemės deklaravimu ir ES parama. Ketinome ministrą pasikviesti į frakciją ir paklausti apie aktualiausius pastarojo laiko šeimos reikalus akis į akį, tačiau ministras nerado laiko šią savaitę su mumis susitikti. Todėl šiandien kreipiamės į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir toliau reikalausime ministro atsakyti į klausimus ne tik apie jo šeimos reikalus, bet ir apie galimai paplitusias svetimos žemės deklaravimo praktikas", — teigė Landsbergis.

Ūkininkai, pildydami paraiškas ES išmokoms gauti, nuo praėjusių metų gali pasirinkti vieną iš trijų disponavimo žeme pagrindų: nuosavybę, nuomą arba panaudą.

"Markausko mama Markauskienė, kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, pasirinko panaudą. Tačiau sklypų savininkai teigia, kad nėra jokių dokumentų ir net žodinio leidimo, taigi ir panaudos sutarties", — teigiama pranešime.

TS-LKD frakcijos teigimu, Markausko mama, galbūt su ministro žinia, vykdė galimai nusikalstamą veiklą, todėl frakcijos atstovai prašo ginti viešąjį interesą ir spręsti, ar pradėti tyrimą dėl dokumentų klastojimo, svetimo turto pasisavinimo, taip pat galimo neteisėto ES lėšų pasisavinimo.

Dar sausį TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl dabar jau buvusio Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) direktoriaus Eriko Bėronto skyrimo eiti šias pareigas dar vienai kadencijai. Parlamentarė prašė atlikti tyrimą ir įvertinti, ar ministras Markauskas savo sprendimu nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų, nes 2016 metų rugpjūtį NMA skyrė keturių milijonų eurų paramą kooperatyvui "Pienas LT", kurio valdybos nariu tuo metu buvo Markauskas.

37
Tegai:
žemės deklaravimas, ES lėšų pasisavinimas, korupcija, ES, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Žemės ūkio ministerija, Bronius Markauskas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje atsiras specialūs prokurorai politinės korupcijos bylų tyrimui
Korupcijos faktai atskleisti Lietuvos saugios laivybos administracijoje
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Eilės pasienyje

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė kelių šimtų sunkvežimių eilė

(atnaujinta 14:35 2020.10.31)
Taip pat eilės susidaro Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Ten susikaupė daugiau nei 120 sunkvežimių

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė daugiau nei 460 sunkvežimių eilė, rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

14:00 valandos (13:00 Lietuvos laiku) duomenimis, daugiau nei 170 sunkvežimių laukia "Kamennyj Log" kontrolės punkte, daugiau nei 120 sunkvežimių — Kotlovkoje, daugiau nei 90 sunkvežimių — Privalkoje. Beniakonių kontrolės punkte — virš 80.

Prie sienos su Latvija taip pat susidarė eilės. Daugiau nei 80 sunkvežimių laukia "Urbanų" kontrolės punkte, daugiau nei 20 — "Grigorovščinoje".

Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Ukraina eilės nedidelės. Kozlovičiuose įvažiavimo laukia daugiau nei 20 vilkikų, o Novaja Gutos — tiek pat.

Dėl epidemiologinės situacijos kaimyninėse šalyse Baltarusija nuo ketvirtadienio laikinai apribojo keleto asmenų kategorijų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos patekimą į kontrolės punktus. Krovininiam transportui apribojimai netaikomi.

Tegai:
pasienis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Lietuvos URM įteikė protesto notą Baltarusijai dėl draudimo atvykti
Baltarusijos studentai įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje