LR Seimas, archyvinė nuotrauka

Pavilionis: Vyriausybė prisiima nuopelnus tai, ko dar nepadarė

23
(atnaujinta 11:13 2018.04.17)
Vyriausybė pristatė struktūrines mokesčių reformas, jas pavadindama beprecedentėmis ir prisiimdama nuopelnus už tai, ko dar nepadarė

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik.  Premjeras Saulius Skvernelis jau dabar giriasi tuo, kad padarė tai, ko nedrįso padaryti dar nė viena kita valdžia, rašoma Seimo nario Žygimanto Pavilionio pranešime.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Žygimanto Pavilionio, po pagaliau pristatytose reformose išties galima rasti dėmesio vertų pasiūlymų dėl reikalingų pokyčių. Pavyzdžiui, įvesti SODROS įmokų ''lubas'', sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, sveikintinos pastangos valstybėje sumažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau prisiminkime, kas išėjo iš švietimo reformos, kuri visuomenei taip pat buvo pristatyta kaip strateginės valstybės vizijos dalis, pagerinsianti švietimo kokybę iš esmės. Ilgalaikės valstybės švietimo strategijos stoka, universitetų jungimas dėl skaičiaus, o ne kokybės, tik imituojant vykdomą reformą, kuriai nepritaria tiek didžioji dalis visuomenės, tiek akademikai.

''Reformos, kurių esmė pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą, yra ne reformos. Socialinį teisingumą ir progresyvumą pirmiausia reikia kurti mokestinę naštą mažinant gaunantiems mažiausias ir vidutines pajamas. Tuo metu žmonės, pasieksiantys SODROS ''lubas'', bus apmokestinti didesniu ― 25% gyventojų pajamų (GPM) mokesčiu, todėl mokesčių didinimas uždirbantiems santykinai daugiau labiau primena socialinio teisingumo imitavimą, kuriame viena ranka duodama, kita atimama", ― sakė Pavilionis.

"Todėl premjerui ''sėkmingai įgyvendinant'' švietimo reformą, siūlyčiau per anksti savęs į istorijos vadovėlius, kaip istorinio Lietuvos premjero, įgyvendinusio ir teisingą mokesčių reformą, kol kas neįtraukti. Lauksime šios gana lakoniškai pristatytos struktūrinės reformos Seime, įvertinsime, ar skambūs žodžiai nevirs eiliniu valstietišku farsu." – taip savo pranešimą pabaigė Pavilionis. 

23
Tegai:
mokesčių reforma, švietimo reforma, Žygimantas Pavilionis, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos bankas: naujos mokesčių reformos neišspręs socialinių problemų
Pavilionis žino, kodėl Lietuvoje auga kainos
Šių metų reformos kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe
NATO laivai Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos

(atnaujinta 19:18 2020.10.21)
Bet kokiu atveju, tai yra Vašingtono provokacija, kurią jie daro susiklosčius jiems labai palankiai politinei situacijai, sako karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Jungtinės Valstijos svarsto galimybę išlaikyti mechanizuotos brigados buvimą šalia Rusijos Federacijos sienų ne rotacijos principu, bet nuolat, sakė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis. Tai 2-oji kavalerijos brigada.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad JAV naudojasi patogiu momentu, kai Europa tylės.

"Dabar jiems patogiausia perskirstyti savo karius arčiau Rusijos ir Baltarusijos sienų, kol Europoje kilęs sąmyšis dėl to, kas vyksta Baltarusijoje. Apskritai, tai yra nerimą kelianti situacija, bet kodėl tada nutylėti, kai amerikiečiai vis tiek padidins savo buvimą palei buvusias tarybines. Jie tiesiog naudojasi šiuo momentu. Tai labai naudinga šioje politinėje situacijoje. Pavojaus laipsnis yra tas, kad tai bet kokiu atveju yra provokuojantys veiksmai", — sakė ekspertas.

Liepos mėnesį pranešta apie dalies amerikiečių kariuomenės išvedimą iš Vokietijos ir dislokavimą kitose Europos šalyse. Pentagonas minėjo diskusijas apie šių dalinių dislokavimą toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos generalinis štabas skundėsi dėl uždarų NATO ir JAV karinių pratybų pobūdžio
Konservatoriai reikalauja, kad vyriausybė sudarytų sąlygas JAV karių buvimui Lietuvoje
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
"Jie patys to nesitikėjo": kas darosi JAV kariniam jūrų laivynui
Kijevas, archyvinė nuotrauka

Rusija ir Ukraina pirmą kartą per daugelį metų aptaria prekybinį bendradarbiavimą

(atnaujinta 19:15 2020.10.21)
Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Maskvoje vyksta pirmasis po 2014 metų sausio mėnesio Rusijos ir Ukrainos susitikimas, skirtas prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui, praneša RIA Novosti korespondentas.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Apvalųjį stalą organizavo Rusijos prekybos ir pramonės rūmai ir asociacija "Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj".

Rusijai atstovauja prekybos rūmų vadovas Sergejus Katyrinas ir sąjungos "Belgorodskaja TPP" generalinis direktorius Vladimiras Gerasimenka, partijos "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" politinės tarybos pirmininkas Viktoras Medvedčiukas, Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksandras Koltunovičius, asociacijos "Ukrmašstroj" valdybos pirmininkas Vladimiras Saščenka.

Anksčiau Medvedčiukas pareiškė, kad Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj" apima daugiau nei 240 įmonių, kurios yra apkrautos 10–30 % dėl to, kad trūksta eksporto į Rusiją.

Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms, tarp jų ir bendrovei "Bratslav", mašinų gamybos gamyklai "Barskij" ir kartono bei konteinerių gamyklai "Rubežanskij". Rusijos ministrų kabineto vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Kijevas atsakys teigiamai.

Tegai:
Rusija, Ukraina
Mergina, archyvinė nuotrauka

Savivaldybės pagal COVID-19 sergamumą bus skirstomos į šviesoforo spalvų zonas

(atnaujinta 18:50 2020.10.21)
Į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, galės būti skelbiamas vietinis karantinas bei ribojama gyventojų veikla

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią ir raudoną, praneša spaudos tarnyba.

Savivaldybės bus vertinamos, atsižvelgiant į tris kriterijus: 14 dienų sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų procentinę dalį tarp atliktų tyrimų per 7 dienas ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais / židiniais procentinę dalį per 7 dienas.

Разделение самоуправлений по принципу светофора
Savivaldybių skirstymas pagal šviesoforo principą

Pagal suskirstymą į zonas bus sprendžiama, kokias viruso plitimo valdymo rekomendacijas savivaldai teikti.

Žalioji zona reikš, kad į ją patenkančiose savivaldybėse koronaviruso pavojaus lygis yra žemas, o šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms – nebūtina taikyti papildomų ribojimų. Į žalią zoną pateks savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis negu 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų procentas per savaitę yra mažesnis negu 4 proc.

Geltonoji zona reikš, kad joje esančios savivaldybės, siekdamos suvaldyti tolimesnį koronaviruso plitimą, turėtų būti pasiruošusios bei atsakingai laikytis visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijų.

Į geltonąją zoną pateks savivaldybės, kuriose sergamumas neviršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – lygus arba didesnis negu 4 proc. arba sergamumas 25-150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – mažiau kaip 4 proc.

Raudonoji zona – bus laikoma pavojingiausia zona. Joje esančioms savivaldybėms reikės ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir bus sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo. Jį paskelbus, taip pat turėtų būti numatyti ribojimai viešam gyvenimui, renginiams, ugdymui, įvedamas privalomas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, atstumų laikymasis.

Į raudonąją zoną pateks tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų - 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, arba tos, kuriose sergamumas bus didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, t.y. savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.

Numatyta, kad savivaldybės pagal sergamumą koronavirusu bus pradedamos skirstyti nuo kitos savaitės.

Šviesoforo principas bus taikomas ir vertinant ES šalis

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė apsisprendė dėl nacionaliniu mastu taikomų kriterijų, kuriais remiantis į keturias grupes šviesoforo principu būtų skirstomos visos Europos Sąjungos šalys. 

Pagrindiniai šalių vertinimo kriterijai būtų 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų dalis procentais tarp atliktų tyrimų per 7 dienas, testavimo apimtys (tyrimų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per 7 dienas. Vertinant ES šalis pagal minėtus kriterijus, jas ketinamas skirstyti į keturias grupes pagal spalvas – žalią, geltoną, raudoną ir pilką.

Į žalios spalvos grupę pateks šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis – mažesnė nei 4 proc. Tai reiškia, kad asmenims, atvykstantiems iš žaliosios zonos, ribojimai nebus taikomi.

Geltoną grupę sudarys šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis – 4 ar daugiau proc. arba sergamumas per paskutines 14 dienų siekia nuo 25 iki 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų dalis yra mažesnė nei 4 proc.

Raudonos spalvos grupėje bus šalys, kuriose sergamumas yra 50 ar daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis 4 ir daugiau proc. arba sergamumas yra didesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.

Pilkos spalvos grupėje atsiras šalys, kurių duomenų nepakanka įvertinti minėtus kriterijus arba kuriose testavimo apimtys yra 300 ar mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų per 7 dienas.

Kavinės lankytojos
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vykstantiems į Lietuvą iš raudonosios ir pilkosios zonų bus pasitelkiamos įvairios iki šiol naudotos priemonės – skiriama izoliacija arba prašoma turėti atliktą koronaviruso (COVID-19) testą.

Kaip ir iki šiol - paveiktų šalių sąrašas bus skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalios pirmadienį.

Karantinas Lietuvoje

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse, taip pat pratęsiamas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.

Karantino režimo trukmė – nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos; Raseinių rajono savivaldybėje – iki lapkričio 6 dienos imtimai.

Trečiadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios respublikoje iš viso nustatyti 8239 COVID-19 atvejai, 4483 žmonės serga, 3599 pasveiko, nuo infekcijos mirė 120 žmonių. Per pastarąją dieną buvo užfiksuotas naujas rekordas — nustatyta 311 koronaviruso atvejų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 40,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje per praėjusią parą nustatyta daugiau nei 300 COVID-19 atvejų
Marijampolės meras žada naujus griežtus apribojimus dėl didelio COVID-19 skaičiaus  
Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai