Lietuviai Ukrainoje, archyvinė nuotrauka

''Broliška pagalba'': Lietuva skatina ginkluotą konfliktą Ukrainoje

107
(atnaujinta 15:24 2018.04.17)
Andrei Starikov
Lietuva ir toliau teikia pagalbą Ukrainai; praeitą savaitę premjeras Saulius Skvernelis vykdė turnė po Kijevo kontroliuojamą Donbaso teritoriją Ukrainos valdžiai palaikyti

''Ukraina turi tapti pavyzdžiu visoms kaimyninėms valstybėms, mes turime padėti Ukrainai kovoti už savo interesus ir žinome, kokį didžiulį potencialą ji turi'', ― premjero kelionę lydėjo tradicinė diplomatinė patetika.

Trečiadienį, balandžio 11-ą, Skvernelis atvyko į šalia fronto linijos esančią Avdijivką. Nedidelis miestas Kamenkos aukštupyje su 30 tūkstančių gyventojų virto politine Meka lietuviams ― naudos iš krizės Ukrainoje gavėjams. Organizuoti ten akcijas — neatsiejamas Baltijos šalių politikų kelionių į Donbasą elementas.

2017-ųjų vasarį Avdijevkoje ''viešėjo'' Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. ''Pabuvojęs čia, gavau neginčijamų Rusijos agresijos įrodymų. Būtina tęsti pradėtą politiką, negalima atšaukti sankcijų Rusijai'', ― tuo metu diplomatas apibendrino kelionės rezultatus.

Tačiau viešėdamas Avdijevkoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas buvo tolimas nuo protokolo. Linkevičius pernelyg atviravo, papasakojęs apie Lietuvos desantą mieste — ''karo instruktorius, aukšto lygio patarėjus''. Baltijos respublika yra faktinė Ukrainos konflikto dalyvė, tokia išvada piršosi po tiesmukiškų Lietuvos ministro pareiškimų.

Premjeras Skvernelis seka Linkevičiaus pėdomis. Kalbėdamas suniokotos Avdijevkos gyventojams Lietuvos vyriausybės vadovas pažadėjo ''ir toliau tiekti Ukrainai pirmo būtinumo prekę'' ― mirtiną ginklą. Ne tam, kad parodytų visam pasauliui, kad mes skatiname karo veiksmus. Ne, mes norime apsiginti, nes apsirūpinimas mirtinu ginklu reiškia, kad mes galėsime išsaugoti snaiperių ir kitų karių gyvybes.'' ― pranešė Lietuvos premjeras.

Skvernelio pozicija aiški: Ukrainos draugai iš Lietuvos metė dar vieną glėbį malkų į pilietinio karo Donbase gaisravietę.

Lietuva tapo pirmąja pasaulio šalimi, kuri atvirai tiekė nugalėjusio maidano šaliai ginklą. Be to, darė tai, nusižengdama savo įsipareigojimams ginkluotės eksporto srityje. Vien tik oficialiais SNO duomenų bazės ''Informacija apie masinę prekybą ginklais'' duomenimis, 2016-aisiais metais Ukrainai buvo perduoti 86 DŠK pabūklai (Degtiariovo-Špagino 12 mm kalibro pabūklas ― Sputnik) ir 60 KPVT (Vladimirovo konstrukcijos tankų pabūklas, kurio kalibras 14,5 mm ― Sputnik). 2017-ųjų lapkritį Lietuvos vyriausybė nutarė tiekti Kijevui mirtiną ginklą už 2 milijonus eurų.

Lietuvos biudžeto lėšos skiriamos tam, kad Rytų Ukrainoje nesiliautų šūviai.

Ginklas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Биятов

Ginkluotas konfliktas Donbase palietė 4,4 milijonus gyventojų. Daugiau nei 10 tūkstančių žmonių žuvo, apie 25 tūkstančiai sužeisti. Šiandien 3,4 milijonams Ukrainos piliečių reikalinga humanitarinė pagalba. Tarp jų — 70 procentų moterų, pagyvenusių žmonių, vaikų, praneša SNO, ypatingą dėmesį skirdama vaikų poreikiams: jų galimybės mokytis labai apribotos, nes daugelis mokymo įstaigų sunaikintos arba laikinai uždarytos.

Su diplomatiniu cinizmu šią informaciją savo tinklalapyje skelbia Lietuvos URM. Dar ciniškiau atrodo nuotraukų reportažai iš lietuvių gastrolių po iškankintą Avdijevką.

2017-ieji metai: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kaip kovinio filmo herojus su neperšaunama liemene ir akiniais nuo saulės, ginkluotų kariškių apsuptyje ''inspektuoja'' pusiau sugriautą miestą.

2018-ieji metai: premjeras Saulius Skvernelis, su tais pačiais brutalumo atributais — neperšaunama liemene ir akiniais nuo saulės — fotografuojasi su vaikais šalia smėlio dėžės. Su vaikais, vilkinčiais plonus marškinėlius. Be apsaugos priemonių. Su Avdijevkos miesto vaikais, pripratusiais užmigti ir pabusti, griaudint pabūklų kanonadoms. Šie vaikai — lietuvių teikiamos ''pagalbos'' aukos, mirtino ginklo tiekimo Ukrainai aukos.

Lietuvos susisiekimo ministerija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Nuotraukos iš Lietuvos politikų viešnagės Ukrainoje puikiai sudėlioja akcentus. Be to, puikiai apibrėžia oficialiojo Vilniaus veiksmų Ukrainoje metaforą. Kurstydami konfliktą Rytų Ukrainoje Lietuvos politikai niekuo nerizikuoja: tai ne jų šalis, ne jų rinkėjai. O štai vaikai, kuriems ''padeda'' Skvernelis ir Linkevičius, be abejonės, pasmerkti sunkumams.

Propagandos šaltiniai, žinoma, paaiškins, kad ir šie vaikai, ir kitos Ukrainos pilietinio karo aukos ― ''Rusijos agresijos pasekmė''. Kad tai būtų  paaiškinta suprantamiau, Lietuvos premjeras vizito metu įteikė ukrainiečiams televizijos įrangą, sustiprinančią "teisingos" televizijos signalus į atsiribojusią nuo Kijevo teritoriją. Talentingi komentatoriai paaiškins Donbaso gyventojams, kas kaltas dėl jų kančių.

Tik už viso šio propagandos šurmulio išliks Lietuvos politikų eilinio turnė po Donbasą nuotraukos, kuriose neperšaunama liemene pasirėdęs Lietuvos premjeras stovi bejėgių Avdijevkos vaikų su plonyčiais marškinėliais apsuptyje, ir čia nebereikia jokių komentarų, jokių įmantrių Ukrainos televizijos ekspertų interpretacijų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

107
Tegai:
mirtinas ginklas, karo propaganda, Linas Linkevičius, Saulius Skvernelis, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
JAV skirs 65 mln dolerių Donbaso "priklausomybei nuo Rusijos mažinti"
Žiniasklaida: prokuratūra tyrinėja lietuvių dalyvavimą Donbaso konflikte
Lavrovas įvertino perversmą Ukrainoje kaip Europos gėdą
"Grybauskaitės planas" skirtas korupcijai Ukrainoje
Taikdariai Ukrainoje: priežastys ir pasekmės
Discussion