Saulius Skvernelis ir Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Skvernelis sureagavo į Grybauskaitės kritiką

47
(atnaujinta 15:34 2018.04.18)
Premjeras įsitikinęs, kad teisinėje valstybėje asmens padarytus teisės pažeidimus nustatinėja ne prezidentė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pasisakė, kad Saulius Skvernelis yra priklausomas ir neprincipingas. Taip prezidentė sureagavo į premjero atsisakymą atleisti žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, kurio šeima kaltinama korupcija.

Ministras pirmininkas į tai atsakė, kad prezidentės kritika nėra paremta teisiniais argumentais ir labiau primena spaudimą nei rūpestį Vyriausybės skaidrumu.

"Teisinėje valstybėje yra normalu, kad asmens pažeidimus nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos. Jos pradėjusios tikrinimus ir normalu, kad prieš priimdamas sprendimus noriu sulaukti tikrinimų rezultatų. Esu Vyriausybės vadovas. Suprantu sau tenkančią atsakomybę dėl komandos narių ir nuo jos nebėgu, bet nepasiduosiu nei prezidentės, nei kieno nors kito spaudimui. Tai bus mano sprendimas, kurio pasekmes taip pat jausiu pats", — rašoma premjero pranešime.

Skvernelis priduria, kad jam nėra priimtina, kai prezidentės patarėjai kviečiasi ministrus ir įsakmiai jiems nurodo atsistatydinti.

"Man nėra priimtina, kai sprendimai daromi vienašališkai, nesigilinant, neišklausant", — sako ministras pirmininkas.

Savo komentare premjeras tikina, kad ne tik kaip Vyriausybės vadovas, bet ir kaip pilietis jis gerbia Konstituciją ir šalies įstatymus, visada jų laikosi ir laikysis.

Anot Skvernelio, žemės ūkio ministras padarė pažeidimą, kuris nėra korupcinio pobūdžio, tai nėra piktnaudžiavimas jo pareigomis, situacija susiklostė iki jam tampant ministru ir ji tokia paplitusi, kad net buvę žemės ūkio ministrai pripažįsta naudojantys tokią praktiką.

"Principingumas nėra pasiduoti spaudimui arba bijoti kritikos. Principingumas yra daryti gal ir nepopuliarius, bet teisingus sprendimus. Būtent tokį sprendimą ir padarysiu", — teigia premjeras.

Markausko šeima, kaip teigiama, kelerius metus naudojosi svetima žeme be jokių tai įteisinančių dokumentų, o už žemės dirbimą ėmė ES išmokas. Kaltininkai tvirtina, kad Markausko mama Sofija Markauskienė pažeisdama įstatymus naudojasi jai nepriklausančiais sklypais.

Teisingumo ministrė Vainiutė atsistatydina savo noru >>

Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė nematanti galimybių Markauskui toliau dirbti Vyriausybėje. Be to, šalies vadovė įsitikinusi, kad ministras pirmininkas prisiima atsakomybę už žemės ūkio ministro veiksmus, kurie apeliuoja į galimai pažeistus bent kelis Konstitucijos straipsnius.

47
Tegai:
korupcijos skandalas, korupcija, Bronius Markauskas, Saulius Skvernelis, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Neonacių bendras Kasčiūnas, arba vienos korupcinės bylos istorija
Moralinė Grybauskaitės korupcija — štai tikroji problema
Prezidentė nusiteikusi ryžtingai kovai su korupcija: 7 naujos įstatymų iniciatyvos
Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 16:36 2020.08.03)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TACC".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių žmonių.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:17 2020.08.03)
Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose šių metų liepą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Partijos Drąsos kelias Kauno rajono skyrius socialinio tinklapio Facebook puslapyje paskelbė, kad Neringa Venckienė — kandidatė į rudenį šalyje vyksiančius Seimo rinkimus.

Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu 2020-ųjų LR Seimo rinkimuose 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Neringa Venckienė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva
Automobiliai, archyvinė nuotrauka

Naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo beveik 8 proc.

(atnaujinta 18:21 2020.08.03)
Nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių taršos mokestis, kurį reikės mokėti už kiekvieną aplinką teršiantį įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Liepą Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 7,7 proc. iki 3601 vienetų. Apie tai praneša "AutoTyrimai".

Praėjusių metų liepą šalyje buvo įregistruotas 3 901 automobilis. 

"Nors šis nuosmukis yra pastebimai mažesnis, negu buvo balandį (-67,3%), gegužę (-54,0%) ar birželį (39,3%), rinka vis dar neabejotinai jautė koronaviruso (COVID-19) pandemijos pasekmes", - pažymėta pranešime.

Atsigavo ir reeksportas, kuris išlieka reikšmingu rinkos veiksniu: 589 įregistruoti nauji automobiliai (iš jų – 460 "Fiat" ir 86 "Jeep") buvo išregistruoti dar iki mėnesio pabaigos, o dar 43 bus išregistruoti artimiausiu metu.

Liepą asmeninių automobilių (M1) registravimas sumažėjo 5,0 proc. iki 3 377, o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) apimtis smuko 35,3 proc. iki 224. 

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo "Fiat" markė (992 vnt.), antroje vietoje liko "Toyota" (532), trečiąją vietą užėmė "Volkswagen" (367), ketvirtą – "Škoda" (366), penktą – "Renault" (147). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (58 vnt.).

2020 metų sausį-liepą Lietuvoje įregistruoti 22089 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 26,5% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (30 053).

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių taršos mokestis, kurį reikės mokėti už kiekvieną aplinką teršiantį įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. 

Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

Tegai:
automobiliai, automobilis
Dar šia tema
Plungės rajone "Mercedes Benz" vairuotojas sukėlė mirtiną eismo įvykį
Teisiamas automobilių iš JAV prekeivis, nuslėpęs beveik milijoną eurų PVM