Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Ukrainos vicepremjerė euro ir euroatlantinei integracijai Ivana Klympuš-Tsintsadzė, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuva palaikys Ukrainos eurointegracinius siekius, pareiškė Seimo pirmininkas

32
(atnaujinta 22:37 2018.04.20)
Pranckietis teigė, kad tęstinis progresas reformų srityje leis Kijevui užsitikrinti Vakarų paramą

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuva palaiko Ukrainos eurointegracinius siekius, pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Susitikimo su Lietuvoje viešinčia Ukrainos vicepremjere euro ir euroatlantinei integracijai Ivana Klympuš-Tsintsadze metu Pranckietis patikino, kad Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos suverenumo, teritorinio vientisumo bei nedalumo principus.

"Raginame tęsti pradėtas reformas, demonstruoti konkrečius rezultatus žmonėms svarbiose reformose, ypač tokiose srityse, teisė, verslo klimato gerinimas. Tęstinis progresas užtikrintų ir Vakarų paramą", — cituoja Pranckiečio žodžius  Seimo spaudos tarnyba.

Be to, jis pridūrė, kad bendrais veiksmais pavyks Lietuvos Seimo parengtą planą Ukrainai paversti praktiniu įgyvendinimo planu.

Praėjusių metų lapkritį Lietuva pristatė "Maršalo planą" Ukrainai. Pagal dokumentą, per dešimt metų Kijevui reikia skirti 50 milijardų eurų paramą karinei, humanitarinei ir ekonomikos sritims vistyti. Savo pavadinimą "Maršalo planas" gavo pagal analogiją su pokarine paramos programa Europai.

32
Tegai:
euroatlantinė integracija, Viktoras Pranckietis, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Ukrainos jūrininkai grasina Kijevui, kad sugrįš į Krymą būsto
Paskui Lietuvą: JAV gali suteikti mirtiną ginklą Ukrainai
Ukraina laiko Lietuvą pagrindine sąjungininke kovoje prieš "Rusijos agresiją"
Linkevičius tikisi, kad ES patvirtins "Maršalo planą" Ukrainai
"Grybauskaitės planas" skirtas korupcijai Ukrainoje
Kijevas ruošia pasiūlymus Lietuvos "Maršalo planui"
Lietuvos vaidmuo JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus

(atnaujinta 11:19 2020.06.05)
Ministras paragino tęsti dialogą su ES Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į EK pateiktus siūlymus dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi surengė telefoninį pokalbį, kurio metu aptarė Astravo atominės elektrinės ir būsimų rinkimų Baltarusijoje klausimus. 

Linkevičius pasveikino Baltarusijos užsienio reikalų ministrą tęsiant darbą naujai suformuotoje Baltarusijos Vyriausybėje.

"Informavau ministrą apie Lietuvos Vyriausybės priimtą sprendimą suteikti humanitarinę paramą Baltarusijai kovojant su pandemija bei dar kartą paraginau įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas", — sakė Linkevičius.

Ministras taip pat paragino tęsti dialogą politiniais ir ekonominiais klausimais ir akcentavo Baltarusijos įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės saugumo.

"Priminiau politinius susitarimus dėl statomos atominės elektrinės Astrave ir Baltarusijos pažadą Europos Komisijai įgyvendinti tarptautinių ekspertų rekomendacijas iki elektrinės darbo pradžios", — pabrėžė Linkevičius. 

Ministras paragino tęsti dialogą su Europos Sąjungos Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į balandžio mėnesį Europos Komisijos Energetikos direktorato pateiktus siūlymus Baltarusijai dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Anot Linkevičiaus, Lietuvos interesas — nepriklausoma ir demokratinė Baltarusija. Lietuva ir toliau prisidės prie energijos išteklių importo į šią šalį diversifikavimo. Laukiama į Klaipėdos uostą atvykstančio JAV tanklaivio, atgabensiančio naftos produktų siuntą, skirtą būtent Baltarusijai.

Linkevičius išreiškė viltį, kad artėjantys Baltarusijos prezidento rinkimai vyks laikantis tarptautinių standartų, kad bus sudarytos lygios galimybės visiems kandidatams ir pilietinės visuomenės saviraiškai, bei atkreipė dėmesį į ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės priimtą pareiškimą šiuo klausimu.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 22:49 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tarp jų — Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybos poveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus — geriausius sprendimus organizacijai", — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi", — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką priimant įvairius įstatymus, susijusius su verslu.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu
Nord Stream-2

Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" projektą

(atnaujinta 13:56 2020.06.05)
"Nord Stream-2" sankcijų įstatymo projektas anksčiau buvo pateiktas JAV Senatui. Siūloma įvesti sankcijas draudimo bendrovėms, draudžiančioms laivus, tiesiančius dujotiekį

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Nepaisant jų inicijuotų sankcijų, Jungtinės Amerikos Valstijos negalės sutrukdyti "Nord Stream-2" statybų pabaigos, tuo tarpu galimos ribojamosios priemonės gali turėti įtakos jų baigimo laikui, teigė RIA Novosti Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas.

"Nord Stream-2" sankcijų įstatymo projektas anksčiau buvo pateiktas JAV Senatui. Siūloma įvesti sankcijas draudimo bendrovėms, draudžiančioms laivus, tiesiančius dujotiekį. Dokumentą palaikė penki senatoriai iš abiejų partijų, įskaitant įtakingą Teksaso senatorių Tedą Kruzą.

"JAV nepavyks sutrukdyti Rusijos ir Europos energetikos projekto pabaigos, nesvarbu, kokias naujas sankcijas jos sugalvos, tačiau jos gali turėti įtakos projekto baigimo laikui", — teigė jis.

Železniakas mano, kad Europos dalyviai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už bendrą projektą.

"Europiečiams reikia aukštos kokybės ir nebrangių rusiškų dujų, o JAV supranta, kad jos gali bandyti išstumti Rusiją iš Europos energijos rinkos tik šantažo ir kitais nesąžiningos konkurencijos metodais", — sakė jis.

Deputatas taip pat mano, kad JAV spaudžia Europos šalis, jausdamos pavojų prarasti situacijos kontrolę. Jis pridūrė, kad ateina laikas, kai Europos projekto dalyviai turės pasirinkti tarp nacionalinių interesų ir "šokinėjimo pagal Amerikos kapitalą".

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Manoma, kad dujotiekį galėjo baigti Rusijos vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų