Krymas, archyvinė nuotrauka

Porošenka nori atimti Krymo gyventojų Ukrainos pilietybę

82
(atnaujinta 16:47 2018.04.21)
Petro Porošenka ėmėsi iniciatyvos iš Krymo pusiasalio gyventojų atimti Ukrainos pilietybę

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik.  Porošenka Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbė įstatymo projektą, kuriame Rusijos Federacijos paso išdavimas traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas, rašo RIA Novosti.

Pagal naujojo įstatymo projektą, Ukrainos piliečiais laikomi šalies nepriklausomybės paskelbimo metu nuolat gyvenę Ukrainos teritorijoje asmenys, kurių pilietybė ''nustatyta iki 2018-ųjų metų gegužės 1 dienos".

Be to, Porošenka siūlo papildyti įstatymą, susijusį su pilietybe, straipsniu, kuris griežtina Ukrainos paso išdavimo tvarką. Pataisos bus taikomos asmenims, kaltinamiems genocidu ir nusikaltimais žmogiškumui bei atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus iki visiško bausmės atlikimo arba panaikinimo.

Noras paaštrinti situaciją

Krymo vadovas Sergejus Aksenovas mano, kad Porošenka savo veiksmais siekia destabilizuoti padėtį pusiasalyje.

''Jie neturi kitų tikslų, nori pakenkti, ir tiek'', – pareiškė Aksenovas interviu RIA Novosti metu.

Aksenovas pabrėžė, kad Porošenkos iniciatyvos gali pakenkti tiems Krymo gyventojams, kurie Ukrainoje turi giminių ar nekilnojamo turto.

''Kol kas nežinau, kaip klostysis įvykiai, mes suprantame Ukrainos valdžios neadekvatumą. Laikausi vienintelės pozicijos: kad  Krymo gyventojai nepatirtų sunkumų", – pareiškė jis.

Krymo gyventojai padarė pasirinkimą

Pasak Krymo valstybinio komiteto deputato Vladislavo Ganžaros, šiais veiksmais Ukraina pripažįsta, kad pusiasalio gyventojai — Rusijos piliečiai.

"Jei Rada patvirtins šį įstatymo projektą, tai, ko gero, bus vienintelė Krymo gyventojus džiuginanti naujiena iš Ukrainos'', — pareiškė jis kanalui RT.

Parlamento narys pabrėžė, kad pusiasalio gyventojai dar 2014-aisiais metais pasirinko, kurios šalies piliečiais jie nori būti. Ganžara mano, kad dauguma Krymo gyventojų nelaiko savęs Ukrainos piliečiais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба президента Украины

Panašią nuomonę išreiškė buvęs Ukrainos parlamento narys Jefimas Fiksas. Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad 2014-aisias pusiasalio gyventojai tapo Rusijos piliečiais, šios Ukrainos valdžios iniciatyvos "yra juokingos".

''Visa tai — pavėluota reakcija, apie šiuos dalykus reikėjo kalbėti prieš keturis metus, kai Krymas susijungė su Rusija. Bet realybės suvokimas juos pasiekia pavėluotai, kaip žirafas", — kalbėjo Fiksas.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014-ųjų metų kovo mėnesį surengto referendumo, kurio metu 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014-ųjų vasarį.

82
Tegai:
pilietybė, Krymas, Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Medvedevas atskleidė, kada prasidės automobilių eismas Krymo tiltu
JT Asamblėja pritarė Ukrainos rezoliucijai dėl Krymo
Kijeve papasakojo, kodėl Ukraina nesistengė grąžinti Krymo
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu

(atnaujinta 23:02 2020.05.29)
Atsakomajame laiške Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat dėl ​​Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Apie tai jis parašė atsakomajame laiške Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai. Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą.

Nausėda ir Duda pabrėžė, kad po priimtų reikalingų ryžtingų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina kartu galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.

Lietuvos vadovas išskyrė tris esmines sąlygas Europos atsigavimui: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas ir Europos atsigavimo fondas.

"Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje", — rašoma Nausėdos laiške.

Jis pritarė Lenkijos vadovo raginimui "neprarasti budrumo, laikytis europietiškų vertybių ir toliau išlikti demokratijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių gynėjais pasaulyje". Abu prezidentai pabrėžė karinio saugumo ir gynybos stiprinimą kaip prioritetą.

Be to, Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi ir toliau puoselėti dvišalį bendradarbiavimą, paremtą bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantinas. Nuo gegužės 11 d. Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat galėjo važiuoti į Lenkiją. Abiejų šalių gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, Gitanas Nausėda, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai

Vaizdo įraše parodytas naujas geležinkelis Lietuvoje NATO pajėgoms perkelti

(atnaujinta 20:34 2020.05.29)
Kol kas šią geležinkelio atkarpą planuojama naudoti tik iš dalies — automobiliams krauti. Tačiau ateityje Pabradėje planuojama įrengti rampą ir platformą sunkiasvorei technikai gabenti

Lietuvoje pristatyta nauja geležinkelio atšaka Pažeimenėje, geležinkelio linijos Pabradė–Pažeimenė dalis, kurios statyba buvo užbaigta gegužę. Apie tai praneša Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) spaudos tarnyba.

KAM tikisi, kad šios atšakos atidarymas leis užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos gabenimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje

Šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji penktadienį išbandė savo rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, pažymi KAM.

Baigus geležinkelio tiesimo darbus 51-ajame linijos Naujoji Vilnia–Turmantas–Latvijos siena atšakos kilometre atnaujinta geležinkelio infrastruktūros dalis, nutiesta maždaug kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, įrengtos elektros, ryšių, signalizacijos, eismo valdymo sistemos.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
© Photo :
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje
"Tai strateginis šalies projektas, kuris ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą, sudarys patogesnes sąlygas nuolat vykstančiam kariniam judėjimui tarp Ruklos ir Pabradės poligonų. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų", — pasakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Taip pat ministras pasidžiaugė glaudžiu Lietuvos ir JAV karių bendradarbiavimu. Anot jo, JAV karių buvimas šalyje yra "tvirčiausias saugumo garantas".

Savo ruožtu bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Mantas Bartuška pareiškė, kad naujoji atšaka yra tik viena dalis dideliame karinio mobilumo žemėlapyje, kuris šiais metais gerokai pasikeis.

"Baigus šį projektą ir rekonstrukciją Kauno geležinkelio mazge, po kurios Kaunas per "Rail Baltica" geležinkelį pilnai integruosis į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą, "Lietuvos geležinkeliai" taps dar svarbesne Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos dalimi. NATO daliniai su sunkiąją technika galės būti perkrauti ne tik Šeštokuose, bet atvykti tiesiai į Kauną, o iš čia mokymų metu iki Pažeimenės ar, esant poreikiui, kitos Lietuvos vietos", — pasakė jis.

Manoma, kad bus tęsiami infrastruktūros įrengimo darbai Pabradėje — šalia šios geležinkelio atšakos bus įrengta rampa ir aikštelė. Tai leis sąjungininkų kariams gabenti sunkiąją techniką į Pabradės poligoną geležinkeliu, taip pat sukels mažiau eismo nepatogumų aplink poligoną esančių miestelių gyventojams.

Kol bus pastatyta ir įrengta stacionari rampa ir aikštelė, planuojama atšaką naudoti dalinai tik transporto priemonių pakrovimui. Kiti kroviniai tuo pačiu metu būtų kraunami Pabradės geležinkelio stotyje, sąstatus sujungiant pagal poreikį tolimesniam krovinio pergabenimui Lietuvos teritorijoje arba už jos ribų.

NATO stiprina savo buvimą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys siekia išleisti lėšas karinei sferai, be kita ko ir todėl, kad baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV pinigų įplaukos. Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra jokios "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
vaizdo įrašas, geležinkelis, Lietuva, NATO
Temos:
Lietuva — NATO dalis
Amerikiečių dainininkė Grimes

Elono Masko mylimoji nusprendė parduoti savo sielą

(atnaujinta 19:22 2020.05.29)
Indie pop žvaigždė Grimes nepradėjo "smulkintis" ir atidarė parodą, kurioje kiekvienas mokus kolekcininkas gali ne tik nusipirkti jos paveikslus, bet ir pasivaržyti dėl dainininkės nemirtingosios dalies

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Amerikiečių dainininkė Grimes, kuri neseniai pagimdė vaiką nuo Elono Masko, ir toliau stebina: žvaigždė ketina parduoti savo sielą naujo meno projekto ribose.

2020 metų gegužės pradžioje 32 metų dainininkė pagimdė kūdikį, kurio tėvas — garsusis milijardierius ir "Tesla" bei "Space X" įkūrėjas. Po to internete buvo aptarinėjamas vardas, kurį tėvai davė savo kūdikiui. Neįprasta santrumpa suneramino ne tik gerbėjus, bet ir JAV įstatymus, po to pora turėjo atlikti keletą pakeitimų ir pervardyti savo sūnų.

Kaip pranešė leidinys "Bloomberg", po vaiko gimimo Grimes vėl pasinėrė į kultūrinį gyvenimą ir sukrėtė gerbėjus. Žvaigždė atidarė savo pirmąją parodą, kurioje, be meno eksponatų, pateikė pardavimui ir savo sielą.

Kūrinys "Išpardavimas" — tai yra dainininkės sielos dalelė, patvirtinta pagal visus teisinius kanonus: dokumentą "dėl nuosavybės" parengė patyrę teisininkai ir pati Grimes.

Šaltinio teigimu, žvaigždė iš pradžių planavo parduoti savo sielą už 10 milijonų dolerių, nes ji "nenorėjo, kad kas nors ją nusipirktų". Tačiau dėl dabartinės koronaviruso pandemijos ir ekonominės krizės Grimes nusprendė surengti aukcioną ir leisti gerbėjams savarankiškai įvertinti jos esybę.

Tegai:
JAV, Elonas Maskas
Dar šia tema
Elonui Maskui ir dainininkei Grimes gimė vaikas