Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvos laukia "agitatorių" Europos antplūdis

51
(atnaujinta 18:18 2018.04.25)
Vakarai bando užkirsti kelią masiniams protestams ir alternatyvių judėjimų atsiradimui Baltijos respublikoje, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiais Norvegijos Kronprincu Haakonu ir Kronprincese Mette-Marit. Šalys pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117,6 mln. eurų. Beveik 98% šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos turi buti panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.

Interviu Sputnik Lietuva Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonomikos tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas sakė, kad suma yra "juokinga" ir mažai tikėtina, kad tai pakeis situaciją Lietuvoje.

"Galbūt, kai kas bus nukreipta į korupcijos problemas, socialinę paramą, tačiau aš apskritai nesitikėčiau, kad tokia juokinga suma pakeis situaciją. Greičiausiai, kalba eina apie tokio agitatorių antplūdžio organizavimą. Ir atlikti darbą taip, kad būtų užkirstas kelias galimam viešam pasirodymui, taip, toks masinis nepasitenkinimas, masinės protesto akcijos ir kad organizacijos, kurios konsoliduoja šį protestą, patektų į neliberalias pozicijas", — pabrėžė ekspertas.

Jo teigimu, Vakarai bando užkirsti kelią alternatyvių judėjimų atsiradimui.

"Tačiau tuo tarpu tai yra rimčiausia užduotis Europos Sąjungai ir Europos Sąjungos ribose. Kadangi tam tikro tautos stipraus pasipriešinimo prevencija atlaisvina Vakarų finansinį elitą, ne tik Vokietijos elitą, bet ir Amerikos, nuo Vengrijos situacijos pasikartojimo, kai valdžia yra Vyriausybės rankose, kuri šiurkščiai kalbasi su Briuseliu, arba tokios rimtos jėgos, kaip Nacionalinis frontas Marin Le Pen atsiradimo", — mano Koltašovas.

51
Tegai:
protestai, finansavimas, parama, Norvegija, Lietuva
Dar šia tema
Espertas: JAV tikisi didelių dividendų už teikiamą karinę paramą Baltijos šalims
Trampas nenuvylė Grybauskaitės: JAV pažadėjo tęsti karinę paramą Baltijos šalims
Suklastota ekonominė sėkmė atims iš Lietuvos ES finansinę paramą
EK skyrė 9,1 mln eurų paramos nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams
Auksinės teisingumo skalės, archyvinė nuotrauka

Lietuva JTŽTT pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 10:50 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Liepos 13 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami," — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis padėkojo EK narei paramą projektui "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:36 2020.07.14)
Vyriausybės vadovas padėkojo Adinai Vălean už paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą, ir patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų 

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai praneša premjero spaudos tarnyba.

Premjeras pabrėžė, kad pagrindinės "Rail Baltica" linijos tiesimas Lietuvoje vyksta greitai. Ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus šių metų lapkritį. Pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.

"Be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti", — teigė ministras.

Vyriausybės vadovas padėkojo Vălean už Europos Komisijos paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų. 

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Europos Komisijos narė netrukus galės apsilankyti Lietuvoje, pamatyti šio ir kitų transporto projektų įgyvendinimo pažangą ir sužinoti apie ateities planus.

2020 metų birželio 19 dieną Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. 

"Rail Baltica" — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas savo ruožtu atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai skelbia duomenis apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė