VSD, archyvinė nuotrauka

Parlamentarai kviečia VSD vadovą atsakyti į klausimus Seime

28
(atnaujinta 15:05 2018.05.10)
Seimo nariai pageidauja išgirsti VSD vadovo atsakymus Seimo salėje

VILNIUS, gegužės10 — Sputnik. Parlamentarai į artimiausią Seimo posėdį pakvietė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Pranešime aiškinama, kad žengti tokį žingsnį paskatino pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodę VSD dokumentai, kuriuose aptariami klausimai dėl galimos verslo grupių įtakos politiniams procesams ir valstybės saugumui.

"Reaguodami į tai norime sužinoti, kokios, Jauniškio  manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų, bei kokios jėgos, pagal VSD turimą informaciją, siekė suskaldyti tiek buvusią Algirdo Butkevičiaus, tiek dabartinę Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio valdančiąją daugumą", — teigia vienas iš kvietimo iniciatorių Petras Gražulis.

Parlamentarai ketina užduoti Jauniškiui kelis klausimus.

Tarp jų — ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir prezidentę Dalią Grybauskaitę? Kodėl VSD, informaciją rinkęs nuo 2002 metų ir stebėjęs, kaip vyksta valstybės valdymas, nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šį procesą? Ar yra tikimybė, kad VSD pareigūnų veiksmams įtaką darė "MG Baltic"? Kas bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms? Kaip vertinama situacija, jog verslo grupuočių Lietuvos užvaldymas susiformavo prezidentės Dalios Grybauskaitės, kaip kovotojos su korupcija, valdymo metais? Kaip sustabdyti šį verslo grupių valstybės užvaldymą ir ką siūlytumėte daryti, kad ateityje tokie procesai nepasikartotų?

Seimo nariai tikisi, kad VSD vadovas aiškiai atsakys į pateiktus klausimus ir išsklaidys Seimo nariams kylančias abejones.

28
Tegai:
MG Baltic, Seimas, Darius Jauniškis, Lietuva
Temos:
Skandalingas Grybauskaitės ir Masiulio susirašinėjimas (13)
Dar šia tema
Skvernelis reikalauja paviešinti medžiagą dėl verslo įtakos politikams
Pataikūnas Masiulis kaip pūvančio "elito" veidrodis
Gitanas Nausėda

"Euforijai nėra laiko": Lietuvos prezidentas kreipėsi į naujuosius Seimo narius

(atnaujinta 12:13 2020.10.28)
Valstybės vadovas teigė, kad jie turi pateisinti už juos balsavusių žmonių pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į naujai išrinktus lyderius ir teigė, kad būsima vyriausybė turėtų pradėti kuo greičiau vykdyti koronaviruso pandemijos valdymo planą. Tai jis pareiškė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis pasveikino naujojo Seimo narius ir kartu pažymėjo, kad porinkiminei euforijai paprasčiausiai nėra laiko. Lietuvos vadovas paragino suformuoti vyriausybę ir savo ruožtu žadėjo pagalbą valdant koronaviruso krizę.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

"Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas — suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžto siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, sąžiningumas — pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams", — sakė prezidentas.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

Nausėda pridūrė, kad sklandus valdžios perdavimas ir priėmimas yra ypač svarbus šiandien. Jis priminė, kad naujieji valdantieji turi pateisinti rinkėjų pasitikėjimą.

"Lietuvos žmonės į jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas", — sakė valstybės vadovas.

Prezidentas priminė, kad siekia visos Lietuvos žmonių gerovės. Nausėda mano, kad respublika turi kovoti su nelygybe, socialine atskirtimi, teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kurios būtų vienodai prieinamos visiems, ir investuoti į ateitį.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart pralaimėjo konservatoriams.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimas, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija