Teismo salė, archyvinė nuotrauka

kaltinamųjų 1991 metų įvykių byloje gali išieškoti 11 mln eurų

29
(atnaujinta 10:43 2018.05.15)
Lietuvos prokurorai teigia, kad kaltinamųjų 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje byloje atžvilgiu turėtų būti paskirtos griežtesnės bausmės

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Kaltinamųjų 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje byloje atžvilgiu turėtų būti paskirtos griežtesnės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas, iš jų pagal civilinį ieškinį turi būti išieškoma daugiau nei 11,3 mln. eurų, pareiškė Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorai pirmadienį teismo posėdyje.

"Nusikaltimai buvo įvykdyti grėsminga visuomenei forma, nėra lengvinančių aplinkybių. Išvada — paskirti jiems griežtesnes bausmes — laisvės atėmimą", — cituoja Vilniaus apygardos teismo prokurorės Daivos Skorupskaitės-Lisauskienės žodžius RIA Novosti.

Pasak prokurorų Gintauto Paškevičiaus ir Daivos Skorupskaitės-Lisauskienės, šiuo metu kaltinamieji, gyvenantys Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse, "turi išmokėti daugiau nei 11,3 mln. eurų pagal civilinį ieškinį — tai mokėjimas už nukentėjusiųjų gydymą, memorialų statybas, pašalpas nukentėjusiųjų vaikams ir t.t."

Lietuvos prokuratūra šioje baudžiamojoje byloje  kaltinimus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pateikė 67 asmenims. Tai Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Tarybų Sąjungos Komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Du kaltinamieji yra teisiami jiems dalyvaujant teismo posėdžiuose, o likusieji — nedalyvaujant jiems procese, nes yra pasislėpę kitose šalyse nuo baudžiamojo persekiojimo.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "vadinamosios sausio 13-osios bylos" 1991 metų įvykių, pavadinusi šį procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.

29
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Generalinė prokuratūra, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui
Rusija parems savo piliečius teisme, Sausio 13-osios įvykių byloje
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Pinigai

Šiais metais pažeidėjai valstybei sumokėjo daugiau nei milijoną eurų

(atnaujinta 18:25 2020.09.21)
Daugiausia pranešimų gauta dėl žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymo, neteisėtų kirtimų, atliekų netvarkymo, vandens taršos

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Per 8 šių metų mėnesius pažeidėjai valstybei jau sumokėjo daugiau nei milijoną eurų, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Nurodoma, kad 939 tūkst. eurų sumokėta už aplinkai padarytą žalą ir daugiau kaip 150 tūkst. eurų baudų.

AAD Pranešimų priėmimo tarnyba (PPT) 2020 metais iki rugpjūčio 31 dienos gavo per 7 tūkst. pranešimų apie galimus aplinkosauginius pažeidimus.

Daugiausia pranešimų buvo gauta dėl žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymo, neteisėtų kirtimų, atliekų netvarkymo, vandens taršos ir kt.

Tegai:
pažeidimai, baudos
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Kaune neblaivus vyras sulaikomas spyrė policininkui