MG Baltic, archyvinė nuotrauka

"MG Baltic" byla bus nagrinėjama viešame teismo posėdyje birželio 7-ąją

49
(atnaujinta 12:02 2018.05.19)
Vilniaus apygardos teismas birželio 7 dieną pradės nagrinėti politinės korupcijos bylą dėl 156 tūkst. eurų kyšio

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio, Nijolės Žimkienės, susipažino su baudžiamąja byla, kurioje pareikšti kaltinimai Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, juridiniams asmenims — UAB "MG Baltic", Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir politinei partijai "Darbo partija", rašoma teismo pranešime žiniasklaidai.

"Teisėjų kolegija nutarė, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, todėl skyrė ją nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje", — teigiama pranešime.

Teisiamasis posėdis vyks 2018 metų birželio 7 dieną, 8:00, Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius).

Per 17 mėnesių trukusį bylos tyrimą buvo apklausta daugiau kaip 150 žmonių, iš kurių trečdalis buvo Seimo nariai, Europos Parlamento ministrai ir deputatai, atlikta apie 30 kratų.

Pasak tyrimo, Masiulis ir Gustainis  gavo iš "MG Baltic", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba bei valdančios daugybę nacionalinių žiniasklaidos priemonių, 114 tūkst. eurų kyšį. Be to, teigiama, kad "MG Baltic" davė kyšį ir "Darbo partijos" nariui, tuometiniam Seimo nariui Vytautui Gapšiui 27 tūks. eurų kyšį bei 15 tūks. eurų Gintarui Steponavičiui. Kaip paaiškino prokurorai, kalbama apie kyšininkavimą, siekiant priimti politinius sprendimus, naudingus verslo interesams.

Už kaltinamus veiksmus juridiniam asmeniui gali būti taikomas veiklos apribojimas ar nutraukimas, taip pat bauda — 1,9 mln. eurų. Fizinis asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Korupcijos bylos tyrimas prasidėjo 2016 metų viduryje, po to Masulis atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų, Gustainis buvo pašalintas iš partijos narių, o Gapšys pasitraukė iš "Darbo partijos" narių.

49
Tegai:
politinė korupcija, korupcijos skandalas, MG Baltic, Vilniaus apygardos teismas, Lietuva
Temos:
Liberalų skandalas (14)
Dar šia tema
Vilniaus apygardos teismui perduota 108 tomų "MG Baltic" korupcijos byla
Dar viena intriga "MG Baltic" ir liberalų santykiuose
Gitanas Nausėda

"Euforijai nėra laiko": Lietuvos prezidentas kreipėsi į naujuosius Seimo narius

(atnaujinta 12:13 2020.10.28)
Valstybės vadovas teigė, kad jie turi pateisinti už juos balsavusių žmonių pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į naujai išrinktus lyderius ir teigė, kad būsima vyriausybė turėtų pradėti kuo greičiau vykdyti koronaviruso pandemijos valdymo planą. Tai jis pareiškė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis pasveikino naujojo Seimo narius ir kartu pažymėjo, kad porinkiminei euforijai paprasčiausiai nėra laiko. Lietuvos vadovas paragino suformuoti vyriausybę ir savo ruožtu žadėjo pagalbą valdant koronaviruso krizę.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

"Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas — suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžto siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, sąžiningumas — pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams", — sakė prezidentas.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

Nausėda pridūrė, kad sklandus valdžios perdavimas ir priėmimas yra ypač svarbus šiandien. Jis priminė, kad naujieji valdantieji turi pateisinti rinkėjų pasitikėjimą.

"Lietuvos žmonės į jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas", — sakė valstybės vadovas.

Prezidentas priminė, kad siekia visos Lietuvos žmonių gerovės. Nausėda mano, kad respublika turi kovoti su nelygybe, socialine atskirtimi, teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kurios būtų vienodai prieinamos visiems, ir investuoti į ateitį.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart pralaimėjo konservatoriams.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimas, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija