Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Karbauskis: Lietuvos didžiausia problema korumpuoti politikai

41
(atnaujinta 09:59 2018.05.24)
LVŽS vadovas pabrėžė, kad politikai, kurie tampa įtakos agentais, imasi manipuliuoti kolegomis, bando priimti kam nors palankius įstatymus ar padeda gauti atsakingus postus, yra neverti politiko vardo

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad Lietuvos didžiausia problema — korumpuoti, moralės ir politinės etikos principus pamynę politikai. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.

Karbauskis teigė, kad tokie politikai — tikrieji manipuliatoriai, naudojantys savo galią ir įtaką verslo užgaidoms ir pageidavimams patenkinti, o kiti — pasirūpina partiečių ir artimų giminaičių atstovaujamais verslais, įskaitant verslą Baltarusijoje ir Rusijoje.

"Konservatorius Andrius Kubilius yra geriausias tokio politiko pavyzdys. Ilgą laiką politikas net nematė reikalo deklaruoti, kad jo sūnus tam tikroje įmonėje, valdančioje visą grupę kitų įmonių, eina stebėtojų tarybos nario pareigas, nors stebėtojų tarybai pagal įstatymus yra suteikiami platūs įgaliojimai", — rašo jis.

Karbauskis taip pat priduria, kad ir Rasa Juknevičienė nemato reikalo pripažinti, kad brolis taip pat turi sąsajų su Rusija, galimai netgi su strateginėmis Rusijos įmonėmis.

Savo pranešime parlamentaras apgailestavo, kad netgi  aukščiausi valstybės pareigūnai naudojasi verslo paslaugomis. Karbauskis pakomentavo skandalą dėl Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ir pabrėžė, kad šie laiškai, nors ir nepatikrinti, sudaro vaizdą apie tai, "kaip, turint prasilenkiančių su viešųjų ir privačiųjų interesų derinimu paslapčių, galima manipuliuoti žmonių nuotaikomis, bandyti įvairius procesus pakreipti sau norima linkme, skirti ir atimti postus ir t.t."

"Tokie politikai, kurie tampa įtakos agentais, imasi manipuliuoti kolegomis, slepia savo interesų lauko detales, bando priimti kažkam palankius įstatymus ar padeda gauti atsakingus postus, yra neverti politiko vardo. Tai sukčiai, kurie išnaudoja visus — tiek verslą (nes, matyt, jiems yra už tai atlyginama), tiek kitus politikus, o labiausiai apgauta lieka visuomenė", — rašo Karbauskis.

LVŽS vadovas pabrėžė, kad su juo siejamas verslas niekada nesielgė taip, kaip elgėsi "MG Baltic".

"Aš niekada nesielgiau ir nesielgsiu taip, kaip elgėsi politinės korupcijos skandalo dalyviai — konservatorių, liberalų ir darbiečių lyderiai. Su manimi siejamo verslo interesas labai aiškus, seniai visiems žinomas. Niekada nedalyvauju svarstymuose, posėdžiuose, sprendimų priėmimuose, kuriuose sprendžiama dėl žemės ūkio", — rašo jis.

LVŽS laiko dideliu laimėjimu, kad pavyksta tokius dalykus atskleisti ir "pagaliau visuomenė sužinos, kas yra kas".

Lietuvos konservatoriai ne kartą apkaltino Karbasukį ir jo partiją ryšiais su Maskva bei ragino atsisakyti verslo Rusijoje. Partijos "Lietuvos tėvynės — krikščionių demokratų sąjunga" lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad "dėl šios politinės įtakos" LVŽS pirmininkas sugebėjo laimėti rinkimuose.

41
Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Dar šia tema
Karbauskis: Seimas turi įvertinti nuslėptus Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija
Dovanodamas sūnums pinigus Karbauskis pažeidė įstatymą
Skvernelis ir Karbauskis ― kai tarp bendražygių nėra sutarimo
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai