Emanuelis Zingeris, archyvinė nuotrauka

Zingeris skelbia, kad jam draudžiama įvažiuoti į Rusiją

58
(atnaujinta 20:52 2018.05.24)
Lietuvos Parlamento narys, ETPA pranešėjas "Nemcovo byloje" teigia, kad jam buvo uždrausta įvažiuoti į Rusijos Federaciją

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje Emanuelis Zingeris, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešėjas Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymo byloje, pranešė, kad gavo pareiškimą, jog jam penkeriems metams uždrausta įvažiuoti į Rusiją, praneša RIA Novosti.

"Man ką tik pranešė, kad netekau teisės lankytis Rusijoje penkerius metus", — sakė Zingeris spaudos konferencijos metu.

Jis pridūrė, kad šis draudimas neleidžia jam nuvykti į Maskvą surinkti medžiagą apie Nemcovo nužudymo priežastis. Politikas taip pat pridūrė, kad dabar jis "privalo spręsti šį klausimą iš toli".

Praėjusių metų gegužę Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja paskyrė Zingerį referentu "Nemcovo byloje". Jis turėjo perskaityti rezoliuciją, remdamasis surinkta informacija ir Nemcovo mirties tyrimo rezultatais. Zingeris yra "Boriso Nemcovo fondo už laisvę" tarybos narys.

Nemcovas, buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27 dieną Maskvoje, netoli Kremliaus.

Anksčiau apie draudimą įvažiuoti į Rusiją jau informuoti apžvalgininkas Rimvydas Valatka, portalo 15min.lt žurnalistas Dovydas Pancerovas, žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Linas Balsys.

Rusijos URM uždraudė įvažiuoti priešiškiausiai nusiteikusiems Lietuvos politikams, politologams ir seimūnams, atsakydama į Lietuvos veiksmus. Rusijos užsienio reikalų ministerija užsiminė, kad "ne pagal Rusijos taisykles likti skolinga partneriams jų provokuojančių veiksmų atžvilgiu".

Šių metų sausį Lietuvos Migracijos departamentas paviešino vadinamąjį "Magnickio sąrašą", į kurį įtraukti 49 rusai. Šis sąrašas grindžiamas "Magnickio įstatymu", kuris buvo priimtas pagal analogišką JAV "Magnickio aktą".

58
Tegai:
Magnickio sąrašas, draudimas atvykti, Borisas Nemcovas, Emanuelis Zingeris, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pasiūlė įšaldyti rusų, patekusių į "Magnickio sąrašą", turtą
Linas Balsys negali įvažiuoti į Rusiją penkerius metus
Vilniaus meras pateko į Rusijos "stop-sarašą"
Rusijos ambasada atsakė į skvero pervadinimą Vilniuje Nemcovo garbei
Svetlana Tichanovskaja

Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"

(atnaujinta 22:04 2020.09.29)
Pasak ministerijos atstovo, Makrono kontaktai "su keistais subjektais" neturės jokios praktinės prasmės

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tiсhanovskają pavadino "nauja įžymybe", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Antradienį užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono susitikimą su Tichanovskaja per politiko vizitą Vilniuje.

"Prancūzijos prezidento Makrono vizito į Lietuvos sostinę darbotvarkė ypač nestebina. Iš esmės kyla stiprus jausmas, kad Lietuvoje atsirado nauja įžymybė, kurią visiems reikia aplankyti", — sakė Baltarusijos ministerijos atstovas.

Anot Glazo, nereikia pasiduoti iliuzijoms, nes kai kurie "skuboti kontaktai su keistais subjektais" neturi ir neturės jokios praktinės prasmės.

"Diplomatijoje yra pakankamai visų pripažintų civilizuotų instrumentų, kuriuos pasitelkus galima vesti dialogą ir ginti interesus. Šie instrumentai yra daug efektyvesni nei bandymai spausti ir primesti savo valią kaimynui", — pridūrė Glazas.

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos užsienio politika visada buvo grindžiama tarptautine teise ir kitais suprantamais principais — valstybės interesais ir konkrečių žmonių, verslo, prekybos, saugumo, infrastruktūros ir kt. interesais.

Kaip anksčiau sakė Tichanovskaja, susitikimo su Makronu metu ji priminė, kad Baltarusijos žmonės pasisako už naujų rinkimų organizavimą šiais metais, o ESBO yra geriausia platforma deryboms dėl naujo balsavimo.

Pats Makronas anksčiau įvykius Baltarusijoje pavadino "valdžios krize" ir paragino dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką atsistatydinti. Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis savo kolegą pavadino nesubrendusiu politiku ir patarė atkreipti dėmesį į Prancūzijos vidaus reikalus.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Vilnius kišosi į kaimyninės valstybės reikalus.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tame tarpe ir Lukašenkai.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Vilnius

Ekspertas: Baltijos šalys ginčysis su Senąja Europa tol, kol bus JAV palaikymas

(atnaujinta 19:18 2020.09.29)
Tuo pat metu Baltijos šalys bandys "išmušti" mažėjantį subsidijų ir paskolų srautą iš Briuselio, tačiau jų veiksmų rezultatas bus matomas po rinkimų JAV, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas teigė, kad Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija kovodama už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti savo poziciją Maskvos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno "apnuodijimo.

Pasak Prancūzijos lyderio, negalima elgtis taip, tarsi "Europa būtų sala, nutolusi nuo Rusijos".

Interviu Sputnik Lietuva Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas sakė, kad Baltijos šalys balsavimo teisę turės tik palaikomos Vašingtono. Be to, jų politika prieštaraus Senajai Europai tik tuo atveju, jei JAV bus suinteresuota palaikyti savo marionetinius režimus.

"Tuo pat metu jų svarbi užduotis yra bandyti "išmušti" mažėjantį Europos Sąjungos subsidijų ir paskolų srautą. To rezultatą greičiausiai pamatysime po rinkimų JAV", — sakė jis.

Pasak Solonikovo, konkurencija tarp Vokietijos ir Prancūzijos šiuo metu yra svarbus klausimas. Eksperto teigimu, Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas turi daugiau laisvės veikti, nes artėjant Bundestago rinkimams Vokietija praranda stabilią užsienio politikos retoriką.

"Jo [Makrono] rinkimai yra vėlesni, ir jis dabar turi galimybę veikti nesurištomis rankomis. Todėl tas žaidimas, su kuriuo atėjo Makronas, o jis taip pat atėjo ir su idėja, jog Prancūzija padidins savo įtaką Europos Sąjungoje "Brexit" kontekste, esant sunkiai situacijai Vokietijoje, jis tęsia šį žaidimą... Tęsti Paryžiaus ir Maskvos draugystės liniją buvo gera tradicija dar 1970–1980 metais, kai Prancūzijoje buvo socialistų ir komunistų koalicinė vyriausybė, nuo tada jie sakė, kad mes turėtume ypatingus Maskvos ir Paryžiaus santykius. Tikriausiai bandymas taip žaisti jau ant naujos bangos, nežaidžiant su komunistiniais idealais, dabar galimas ir iš Prancūzijos, ir iš Rusijos", — apibendrino jis.

Tegai:
JAV, Baltijos šalys, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Lukašenka patarė Makronui atsistatydinti pačiam, primindamas apie "geltonąsias liemenes"
Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Makronu
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Vandens kranas

Užbalių vandenvietėje viršyta leistina arseno norma

(atnaujinta 22:13 2020.09.29)
Šiuo metu Užbalių vandenvietė tiekia vandenį 34 namų ūkiams

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Vilkaviškio rajono Užbalių kaimo gyventojai laikinai negalės naudoti viešai tiekiamo geriamojo vandens maistui ruošti ir gėrimui, jame užfiksavus didžiausią leistiną koncentraciją viršijantį arseno kiekį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 

Šiuo metu Užbalių vandenvietė tiekia vandenį 34 namų ūkiams.

Buvo nustatyta, kad arseno koncentracija vandenyje viršijo leistiną 10 µg/l ribinę vertę, t. y. jame užfiksuota 17,3 µg/l arseno.

UAB "Vilkaviškio vandenys" nurodyta aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu kitais alternatyviais būdais, informacija apie cheminį vandens užterštumą taip pat perduota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.

Šioje Vilkaviškio rajono vandenvietėje padidėjęs arseno kiekis (16,61 µg/l) buvo nustatytas ir 2018 metais, tuomet geriamojo vandens tiekimas maistui taip pat buvo laikinai sustabdytas. Geriamojo vandens tiekimas iš šios vandenvietės buvo atnaujintas 2019 metų pradžioje, laboratorinių tyrimų rezultatais patvirtinus, kad arseno koncentracija jame atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Tegai:
vanduo