Renginiai Vilniuje, skirti 1991 metų sausio 13-osios įvykius minėti, archyvinė nuotrauka

Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nežinojo istorijos, pareiškė Lietuvos advokatai

69
(atnaujinta 13:51 2018.05.30)
Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pareiškė, kad tarybų kariai veikė, žinodami, jog tarpukario metu Lietuva buvo "nepriklausoma valstybė"

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvos teisininkai, atstovaujantys kaltinamųjų 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje byloje interesams, pareiškė, kad jų klientai vykdė užsakymus, nežinodami Lietuvos istorijos, praneša "Parlamentskaja gazeta".

Vilniaus apygardos teisme vyksta daugiau nei 60 kaltinamųjų prisidėjimu prie 1991 metų sausio 13 dienos įvykių šalia Vilniaus televizijos bokšto, kai žuvo 14 žmonių, bylų svarstymų. Daugybė bylų svarstomos, kaltinamiesiems nedalyvaujant. Lietuvos generalinė prokuratūra kaltina tarybų karius protestuotojų apšaudymu. Maskva neigia kaltinimus ir teigia, kad iš pastatų, esančių netoli televizijos bokšto, stogų šaudė nežinomi snaiperiai.

Taigi, buvęs 76-osios Pskovo oro desantų divizijos vado pavaduotojas Vasilijus Kustras kaltinamas tuo, kad sužeidė Lietuvos savanorį. Prokurorai reikalauja Kustrui laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Kaltinamojo advokatė Ema Domajeva pabrėžia, kad balistinė ekspertizė, kaip ir kiti procesiniai veiksmai, kurie įrodytų Kustro kaltę, nebuvo atlikti.

Spaudos rūmų ir televizijos bokšto šturmo dalyvio Aleksandro Gomziakovo advokatas Juozapas Puškorius teigė, kad, pasak jo kliento, tas nepaleido nė vieno šūvio ir nematė, kad tai padarytų kas nors iš jo kolegų.

Dar vieno teisiamojo — Genadijaus Golubkovo — gynėja Tatjana Beniatė pabrėžė, kad Golubkovo byloje nėra jokių įrodymų, kad jam buvo įsakyta nužudyti, todėl jis negali būti nuteistas.

Pasak Beniatės, apkaltinamajame akte teigiama, kad tarybų kariai veikė, žinodami, jog tarpukariu Lietuva buvo "nepriklausoma valstybė", bet Golubkovas taip detaliai istorijos nežinojo.

69
Tegai:
Sausio 13-oji, Sausio 13-osios byla, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (91)
Dar šia tema
Rusijos pulkininkas: Lietuva, kaltindama Jazovą, pasiekė marazmą
Sausio 13-osios byloje apklausti daugiau nei 150 liudytojų
Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui

Teismas grąžino Paleckiui asmens tapatybės kortelę

(atnaujinta 14:36 2020.10.22)
Teismo sprendimu, Algirdui Paleckiui grąžinta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasas ir toliau lieka paimtas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam "Socialistinio liaudies fronto" lyderiui Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę — dokumentų paėmimą — ir grąžino jam asmens tapatybės kortelę, praneša teismo spaudos tarnyba.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Algirdas Paleckis pateikė prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų — asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose, negali balsuoti rinkimuose. Kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti. 

"Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, jog kardomosios priemonės — dviejų dokumentų paėmimo taikymas anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės — intensyvi priežiūra ir 50 000 eurų užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus", — teigiama teismo pranešime.

Teismas nutarė pakeisti Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 metų balandžio 6 dieną nutartimi paskirtą kardomąją priemonę — dokumentų, t. y. paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą — ir jam grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės — dokumentų paėmimo — dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.

Альгирдас Палецкис
Фото: из личного архива Альгирдаса Палецкиса

Spalio pradžioje Šiaulių apygardos teismas pratęsė Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę — intensyvią priežiūrą — dar trims mėnesiams. Paleckis įpareigotas nuo 21 val. iki 06 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas išaiškino kaltinamajam, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kiti teismo posėdžiai vyks lapkričio 24, gruodžio 8, 15, 2021 metų sausio 5, 26, vasario 9, 23 kovo 16 dienomis.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
teismas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Ispanijos pilietis savo išsiuntimą iš Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika
Žvalgybai atriš rankas? O kaipgi žmogaus teisės?
Paleckiui sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos
Teismas trims mėnesiams pratęsė Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą
Prezidentas Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture

(atnaujinta 12:06 2020.10.22)
Šalies vadovas ir pirmoji ponia balsavo Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį iš anksto balsavo antrajame Seimo rinkimų ture.

Prezidentas kartu su pirmąja ponia Diana iš anksto balsavo sostinės Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte.

"Ateikite balsuoti. Ateikite išsirinkti savo valdžią. Ne kitų išrinktą valdžią, kurią paskui reikės kritikuoti, arba sakysime, kad tai — ne mano valdžia, — prezidentą cituoja TASS. — Kad ir dideli, ir maži miestai, ir kaimai, žmonės visuose Lietuvos miestuose, rodykite pilietinę iniciatyvą. Yra iš ko pasirinkti, ir tikrai mes galime kurti Lietuvą".
Президент Литвы Гитанас Науседа с женой Дианой Науседене досрочно проголосовали на втором туре выборов в Сейм
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą šalies vadovas balsavo pagrindinę rinkimų dieną — spalio 11-ąją. Tada jis teigė balsavęs už politinių jėgų vienybę vardan visuomenės gerovės.

Ketvirtadienis — paskutinė išankstinio balsavimo Seimo rinkimų antrajame ture diena. Balsavimo apylinkės dirba nuo 7:00 iki 20:00.

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Edvardas Snoudenas

Snoudenas gavo neterminuotą leidimą gyventi Rusijoje  

(atnaujinta 15:30 2020.10.22)
Pabrėžiama, kad Rusijos įstatymai leidžia jam gauti neribotą leidimą gyventi. Jo interesams atstovaujantis advokatas pažymėjo, kad leidimo gyventi pratęsimo procedūra buvo atidėta dėl susidariusios koronaviruso situacijos, tačiau "dabar atsakymas gautas"

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas Edvardas Snoudenas gavo neribotą leidimą gyventi Rusijoje, RIA Novosti sakė jo interesams Rusijoje atstovaujantis advokatas Anatolijus Kučerena.

"Edvardas Snoudenas gavo neribotą leidimą gyventi Rusijoje", — sakė Kučerena.

Anot jo, Rusijos Federacijos įstatymai leidžia jam gauti neribotą leidimą gyventi. Advokatas pažymėjo, kad leidimo gyventi pratęsimo procedūra buvo atidėta dėl susidariusios koronaviruso situacijos, tačiau "dabar atsakymas gautas".

Paklaustas, kaip Snoudenas jaučiasi pandemijos metu, Kučerena atsakė: "jam viskas gerai".

2013 metų birželį Snoudenas perdavė laikraščiams "The Washington Post" ir "The Guardian" kelias įslaptintas medžiagas apie JAV ir Britanijos žvalgybos tarnybų sekimo programas internete. Jis išskrido į Honkongą, o iš ten į Maskvą, kur tam tikrą laiką praleido Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje.

Rusija suteikė Snoudenui laikiną prieglobstį vieneriems metams su sąlyga, kad jis nutrauks savo veiklą prieš JAV. 2014 metų rugpjūtį Snoudenas gavo trejų metų leidimą gyventi šalyje, leidžiantį jam keliauti ne tik po Rusiją, bet ir už jos ribų. 2017 metų sausį Snoudeno leidimas gyventi šalyje buvo pratęstas iki 2020 metų. Balandį advokatas Anatolijus Kučerena pranešė RIA Novosti, kad Snoudenas kreipėsi dėl leidimo gyventi Rusijoje pratęsimo dar trejiems metams.

Tegai:
Rusija, Edvardas Snoudenas
Dar šia tema
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Snoudenas sumokės JAV penkis milijonus dolerių iš savo knygos pardavimo