Tariamas slaptas CŽV kalėjimas Antaviliuose, archyvinė nuotrauka

CŽV kalėjimas Lietuvoje: paslaptis tapo realybe

162
(atnaujinta 09:46 2018.06.04)
Kad ir kiek Lietuva beišsisukinėtų, bet vistiek atsidūrė skandalo centre. Pasirodo, kad šioje "laisvoje Europos" šalyje visu pajėgumu dirbo CŽV kalėjimas. Dabar turės sumokėti sąskaitas, kurias nustatė EŽTK

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad 2005-2006 metais Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. Ir ten buvo žmonių, kurie buvo įtariami terorizmu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be to, EŽTK įpareigojo Vilnių sumokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui, kuris buvo neteisėtai laikomas šioje įstaigoje. Jo vardas Abu Zubaydah.

Teismas taip pat pareiškė, kad Lietuva sąmoningai pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, nes vietos valdžios institucijos žinojo apie tai, kas vyksta CŽV kalėjime. Kaip žinoma, ši konvencija draudžia kankinimus, garantuoja teisę į laisvę ir teisinę apsaugą. Amerikos saugumo pareigūnai, kaip gerai žinoma, dažnai net nesijaudina dėl tokių smulkmenų savo darbe, rašo radijo Sputnik autorius Sergejus Iljinas.

Bet tai dar ne viskas. Strasbūras pabrėžia, kad Vilnius neatliko tyrimo dėl palestiniečio skundų dėl jo pagrindinių teisių pažeidimų. Tai reiškia, kad ignoravo labai svarbų neteisybės ir smurto aukos signalą. Vašingtone jis buvo įtariamas dalyvavimu rugsėjo 11-osios išpuoliuose. Vis dėlto, iš pradžių jis buvo laikomas Europoje, jei prie jos galim apriskirti Lietuvą. Formaliai, žinoma, galima priskirti. Bet iš tikrųjų? Bei su įtariamuoju lietuviškame CŽV "filiale" buvo elgiamasi pagal amerikietiškus, o ne pagal Europos standartus, taisykles ir tradicijas. Tai yra, be jokios pagarbos žmogaus teisėms ir žmogaus asmenybei dėl įtarimų sunkumo.

Įdomu tai, kad dabartinės Lietuvos valdžios institucijos, pradedant nuo prezidento ir žemyn hierarchiniais laiptais, visokeriopai vengia tiesioginių atsakymų į klausimą apie šio kalėjimo buvimą ar nebuvimą 2000-ųjų viduryje.

Valdas Adamkus, kuris tuo metu buvo valstybės vadovas, anksčiau turėjo aiškesnę poziciją. Jis laikėsi "nesupratimo" ir "neigimo" pozicijos. Nors informacijos atsirasdavo vis daugiau ir daugiau. Įskaitant "Wikileaks" JAV valdžios institucijų slaptos informacijos, patvirtinančios blogiausius spėjimus, paskelbimą. Ir neseniai atliktas Amerikos parlamento tyrimas dėl CŽV naudojamų kankinimų.

Beje, šiuo metu egzistuoja išsami informacija apie tai, kur tiksliai buvo kalinami terorizmu prieš JAV įtariami kitų valstybių piliečiai. Dešimties kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės, buvusios arklių sporto bazės komplekse, kur šiandien yra Lietuvos valstybės saugumo departamento mokymo bazė. Matyt, dabar Lietuvos saugumo pajėgos prisisemia šioje vietoje, taip sakant, tikrosios Amerikos laisvės dvasios, kuri simbolizuoja Vakarų vertybes.

Seime nenori mokėti už CŽV kalėjimą Lietuvoje >>

Dabar sunku pasakyti, kas tiksliai privertė Vilnių šią instituciją įsteigti Lietuvos teritorijoje. Arba amerikiečiai paprasčiausiai įsakė tai padaryti, o lietuviai nuolankiai pakluso. Arba šalis gavo naudą ir gešeftą. Arba iškilo pasiūlymas, kurio dėl įvairių priežasčių neįmanoma buvo atsisakyti. Bet  kokiu atveju, šioje, švelniai tariant, gėdingoje istorijoje, Lietuva, kuri garsiausiai skelbia apie savo priklausymą Europai su visomis jos vertybėmis, pasirodė ne iš geriausios pusės.

Tačiau yra ir pliusų. Pasirodė kitas tiesos momentas. Jungtinės Amerikos Valstijos suvokė ir suvokia Baltijos valstybes tik kaip kontroliuojamą geografinę teritoriją, kaip poligoną savo abejonių keliantiems projektams ir iniciatyvoms. Čia visai nekvepia jokia pagarba iš jų pusės. O regiono valdžios institucijos, atvirkščiai, elgiasi "ko dar pageidausite" stiliumi? Tačiau Lietuva nėra  vienintelė. Yra įtarimų, kad slapti CŽV kalėjimai egzistavo Rumunijoje ir Lenkijoje. Ir kažkas pakiša mintį: tam yra pagrindo.

162
Tegai:
slaptas kalėjimas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, CŽV, Lietuva
Dar šia tema
Ką Lietuva atsakys į EŽTT sprendimą dėl slapto CŽV kalėjimo
Slaptas CŽV kalėjimas: Lietuvos migrena
TBT prokurorė paprašė pradėti tyrimą dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje
CŽV paneigė "WikiLeaks" paskelbtų dokumentų autentiškumą
Europos Parlamentas kritikuoja Lietuvą dėl CŽV kalėjimų istorijos
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

VMI paskelbė turto deklaracijas: Karbauskis turtingiausias Seimo narys

(atnaujinta 14:28 2020.07.15)
Pernai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio šeimos turtas sudarė daugiau nei 24 mln. eurų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) trečiadienį paviešino naujus metinių gyventojų turto deklaracijų išrašus už 2019 metus.

Deklaracijų išrašai atskleidžia, kad turtingiausiu Seimo nariu tapo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Per metus jo šeimos turtas išaugo 52 proc. ir sudarė daugiau nei 24 mln. eurų. 

LRT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Antroje vietoje tarp Seimo narių yra socialdemokratas Bronius Bradauskas, deklaravęs 8,3 mln eurų turtą.

Trečiojoje vietoje atsitiko Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Jo turtas įvertintas 1,5 mln eurų.

Į turtingiausių Lietuvos gyventojų sąrašą, pagal VMI duomenis, pateko ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys ir Birių krovinių terminalo generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas. Jis su šeima deklaravo 20,4 mln. eurų turtą.

Trečioje vietoje esanti Austėja Landsbergienė, konservatorių lyderio žmona, deklaravo 13 mln. eurų turtą. Kartu su vyru valdomas turtas sudaro 14,5 mln. eurų. Tai yra beveik aštuonius kartus daugiau nei prieš metus, kai bendras deklaruotas turtas siekė 1,87 mln. eurų. 

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Karbauskis prašo LRT paaiškinti išmokėtų atlyginimų dydį
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala

(atnaujinta 11:22 2020.07.15)
Premjeras patikino Andžejų Dudą, kad Lietuva išliks ištikima Lenkijos drauge, o su Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu aptarė abiejų vyriausybių indėlį stiprinant dvišalį bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kaip susitikime pažymėjo premjeras, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. 

Skvernelis teigė, jog šalys turi toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos. Susitikime pabrėžta ir "Rail Baltic" projekto svarba.  

Daug dėmesio skirta ir energetikos projektams, ypač elektros tinklų sinchronizacijai su žemynine Europa. 

"Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto — "Harmony Link" — finansavimo užtikrinimui", — teigiama pranešime.

Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. 

Визит Саулюса Сквернялиса в Варшаву
Premjero Sauliaus Skvernelio vizitas Varšuvoje

Premjeras patikino Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.

Susitikimas su Lenkijos Vyriausybės vadovu

Viešėdamas Lenkijoje Skvernelis susitiko ir su šalies Vyriausybės vadovu Mateušu Moravieckiu. 

Premjerų susitikime pažymėta, jog Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai yra geriausi per pastarąjį dešimtmetį.   

"Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. Lietuvos Seimas 2021-uosius paskelbė Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Sieksime panaudoti šią sukaktį ir mūsų kaimyniniams ryšiams su Lenkija stiprinti", — sakė Skvernelis.

Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Lenkija ir Lietuva taip pat yra svarbi energetinė ir transporto jungtis tarp žemyninės Europos ir Šiaurės Europos. Jis pasidžiaugė, kad visi strateginės svarbos projektai: elektros, dujų, taip pat kelių ir geležinkelių jungtys — juda į priekį ir turėtų būti įgyvendinti laiku. 

Po kelių dienų atnaujinamos derybos dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos ir ekonominio atsigavimo plano. Lietuva ir Lenkija sieks šalims ir regionui svarbių sprendimų dėl paramos ekonomikai gaivinti, reikiamų lėšų skyrimo sanglaudai ir žemės ūkiui.

Kita vertus, apgailestaujama, kad Europos Parlamentas neįsiklausė į devynių valstybių, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos, nepritarimą ES Mobilumo paketui. Kai kurios jo nuostatos prieštarauja ES vidaus rinkos principams. Su Lenkijos premjeru sutarta kartu ginti savo vežėjų interesus teisinėmis priemonėmis, o prireikus kreiptis ir į ES Teisingumo Teismą.

Визит Саулюса Сквернялиса в Варшаву
Premjero Sauliaus Skvernelio vizitas Varšuvoje
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis padėkojo EK narei už paramą projektui "Rail Baltica"
Radviliškio rajone buvo pakabintas Skvernelį menkinantis plakatas