KAreivinė, archyvinė nuotrauka

Įslaptintuose gynybos ir saugumo pirkimuose dalyvauja nepatikimos įmonės

35
(atnaujinta 12:47 2018.06.04)
Lietuvoje valstybės institucijų įslaptintuose pirkimuose laisvai gali dalyvauti ir neretai pirkimus laimi nepatikimos įmonės, patekusios į Viešųjų pirkimų tarnybos juodąjį sąrašą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. 2016 metais Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įtvirtino Nepatikimų tiekėjų sąrašą (NTS), arba kitaip — juodąjį sąrašą, kuris skirtas apsaugoti institucijas ir kartu visuomenę nuo nekokybiškai teikiamų paslaugų.

Virtuvės įrankiai. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Валерий Мельников

Jei bendrovė buvo įtrauka į šį sąrašą ir nepasitaisė, jame išlieka trejus metus. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su auksinių šaukštų istorija pagarsėjusia įmone "Nota Bene", kuri, beje, anksčiau dalyvavo ne tik įprastuose, bet ir įslaptintuose pirkimuose, primena LRT.

Šiuo metu "negarbingųjų" sąraše — daugiau kaip 30 bendrovių. O patekti į jį paprasta — užtenka nesilaikyti sutarties sąlygų. Tačiau sąrašas gynybos ir saugumo srityje. Institucijos aiškina, kad dviprasmybė atsiranda dėl vienos, neva elementarios priežasties — NTS sudaromas ir taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu, tačiau tokio sąrašo buvimo nenumato Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas.

Saugumo zonas prižiūri nepatikimos įmonės

VPT teigia, kad kai 2016 metais atsirado sąrašas, buvo tik rekomenduojama jo laikytis, tačiau nuo pernai liepos 1 dienos, papildžius VP įstatymą, įmonės, esančios sąraše, konkursuose dalyvauti negali. Pernai buvo koreguojamos ir Pirkimų gynybos ir saugumo srityje nuostatos, bet NTS į korekcijas nepateko.

"Pasitaiko, kad tiekėjas, patekęs į nepatikimų tiekėjų sąrašą, dalyvauja ir laimi pirkimų konkursą gynybos ir saugumo srityje", — teigia VPT direktorės pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Vienas iš pavyzdžių — Krašto apsaugos ministerija, kuri pernai jau po liepos 1 dienos sudarė įslaptintą sutartį su nepatikima įmone UAB "Būsto švara". Įmonė dalyvavo įslaptintame gynybos srities pirkimo konkurse, perspėjo, kad yra įtraukta į juodąjį sąrašą, tačiau pateikė pigiausią pasiūlymą. Todėl Krašto apsaugos ministerija neturėjo pagrindo nesudaryti sutarties.

Tačiau čia iškyla didžiausias paradoiksas. 2017 metų gegužę valymo paslaugas teikianti bendrovė "Būsto švara" į VPT nepatikimųjų sąrašą dėl sutarties nevykdymo pateko pačios Krašto apsaugos ministerijos rankomis.

Ekspertai sako, kad tokie nesusipratimai, kai nelogiškos situacijos tampa realybe, Lietuvoje įprasti. Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tvirtina, kad gynybos ir saugumo srityje standartai bendrovėms turėtų būti aukštesni negu įprastuose pirkimuose, o bendrovės, patekusios į VPT sąrašą, automatiškai turėtų negalėti dalyvauti įslaptintuose konkursuose.

"Tikrai turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai. Kartais specialiai neapsižiūrima, bet nenorėčiau taip manyti. Žinome ir Žiemelio koncerno įmonių tiekimus, nors jį siūloma įtraukti į NATO nepatikimų tiekėjų sąrašą. Yra tų landų ir jas būtina kuo skubiau užlopyti", — teigia LRT Radijui Laurinavičius.

Šiuo metu Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas koreguojamas Ūkio ministerijos ir tikimasi, kad Seimas jį spės priimti iki kitų metų pradžios. Tarp naujausių pataisų — ir Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų tiekėjų sąrašo atsiradimas. Jeigu Seimas projektą patvirtins, pataisos įsigaliotų nuo 2019 metų sausio.

Pirkimų centralizavimui KAM siūlo sukurti Gynybos resursų agentūrą >>

Bet pusantrų metų landa niekur neišnyksta. Neišnyks ji net ir tuomet, kai slaptų paslaugų konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje, o sutartys su negarbinguoju sudaryta 2019 metais. Tokiu atveju naujai įstatymo redakcijai pradėjus veikti 2019 metų pradžioje, pataisos atgaline tvarka negalios.

35
Tegai:
viešieji pirkimai, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Lietuva
Dar šia tema
Grąžinkite šakutes: STT tiria kariuomenės viešuosius pirkimus
Auksinių šakučių Lietuvos krašto apsaugos ministerija nebepirks