Seimo narys Artūras Skardžius, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra nenustatė nusikaltimo Skardžiaus veikloje

28
(atnaujinta 18:08 2018.06.08)
Lietuvos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus veiksmų; sprendimas nutraukti tyrimą buvo priimtas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus veiksmų ir informaciją perduoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

"Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, jog Seimo narys Skardžius, teikdamas tam tikrus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, nusikalstamų veiksmų neatliko", — teigiama pranešime.

Ikiteisminis tyrimas dėl Skardžiaus galimo piktnaudžiavimo buvo pradėtas 2017 metų birželį gavus kelių Seimo narių kreipimąsi, kuriame buvo prašoma nustatyti, ar, išskirtinėmis sąlygomis išnuomojęs žemės sklypus vėjo jėgainių statybai ir eksploatavimui bei teikdamas pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetiką reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, aktyviai dalyvaudamas juos svarstant, Seimo narys Skardžius galimai piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos.

Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog Skardžius savo aktyviais veiksmais būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui.

Prokurorų teigimu, iš žemės nuomos sutarties gaunamų pajamų dydžio kaita buvo nulemta sutarties sąlygų ir tarpusavio šalių susitarimo, kuris nebuvo išskirtinis ir palankesnis nei kitų Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, sudarytų žemės nuomos sutarčių turinys.

Be to, prokurorai pažymėjo, jg teisės aktų pakeitimų projektai, susiję su atsinaujinančių išteklių energetika, "nesukūrė konkrečių, neigiamų pasekmių — jie Seimo komitetuose buvo atmesti ir įstatymo galios neįgavo".

Vien tai, jog Seimo narys Skardžius dalyvavo teisės aktų rengimo procese, nesuteikia pagrindo teigti, jog tokie jo veiksmai yra nusikalstami, nurodė prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo keliamas klausimas dėl vienos saulės elektrinių projektą plėtojusios Baltarusijos įmonės galimos įtakos Seimo nario Skardžiaus veiklai ir galimam jo piktnaudžiavimui vykdant parlamentinę veiklą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog Skardžius, turėdamas tiesioginių sąsajų su Baltarusijos įmone, taip pat užimdamas Seimo parlamentinės grupės ryšiams su Baltarusija pirmininko pareigas, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti abejonių dėl vykdomos parlamentinės veiklos ir pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bus perduotas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl galimai Skardžiaus padaryto Lietuvos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Skardžius yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas. Seime šiuo metu vyksta apkaltos procesas jo atžvilgiu.

28
Tegai:
Generalinė prokuratūra, Artūras Skardžius, Lietuva
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"
Prezidentūra

Lietuva nežino, Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą

(atnaujinta 11:01 2020.10.01)
Lietuvos vadovo patarėjas pasakė, kad kiekviena valstybė savarankiškai nusprendžia, ar paskelbti sąrašą, ar ne, priminusi, kad Baltijos šalys padarė savo sąrašus prieinamais

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Baltarusija neinformavo Vilniaus, kas yra įtrauktas į Minsko sankcijų Lietuvos pareigūnams sąrašą, praneša TASS.

Apie tai žurnalistams sakė Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Negavome laiško ir sąrašo, kas iš Lietuvos pusės yra įtrauktas į šituos sankcionuojamų asmenų sąrašus", — jos žodžius cituoja TASS.

Pasak Skaisgirytės, kiekviena valstybė pati nusprendžia, ar paskelbti tų, kuriems buvo taikomos sankcijos, vardus, ar ne.

"Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, demonstruoja atvirumą – mūsų sąrašai yra viešai prieinami ir paskelbti", — pasakė Lietuvos vadovo patarėja.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas pareiškė, kad respublika imasi simetriškų ribojančių priemonių Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Sankcijų sąraše atsidūrė apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies.

Tuo pat metu Baltarusijos URM atstovas pabrėžė, kad Minskas atsakys veidrodiniu būdų, tačiau pats tokių veiksmų nepradės.

Po tokio Minsko žingsnio Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai neišgąsdins respublikos ir netrukdys Europos Sąjungai priimti sankcijas Baltarusijai, kurios, pasak jo, yra "neišvengiama, minimali būtinybė".

Padėtis Baltarusijoje

Baltarusijos URM pastatas
© Sputnik/ Виктор Толочко.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tame tarpe ir Lukašenkai.

Maskva ne kartą ragino savo partnerius lietuvius neišjudinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, sankcijos
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:33 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", — sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", — pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką ir ragino žiniasklaidos pliuralizmą bei visuomenės prieigos prie įvairių informacijos šaltinių užtikrinimą.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys