Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Udalcovas: Rusija pasirengusi abiem pusėms naudingam bendradarbiavimui su Lietuva

48
(atnaujinta 09:23 2018.06.13)
Rusijos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, jog dvi šalis istoriškai sieja gilūs ryšiai beveik visose srityse, ir Lietuva Rusijai yra svarbi partnerė, kaimynė

VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Rusijos abiem pusėms naudingomis sąlygomis gali būti atstatytas geros valios pagrindu ir be jokių išankstinių sąlygų ir reikalavimų, teigia Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Tai Udalcovas pareiškė antradienį Rusijos diplomatinės atstovybės surengtame priėmime Rusijos dienos minėjimo proga.

"Esame pasirengę normaliai partnerystei, abiem pusėms naudingam bendradarbiavimui be jokių išankstinių sąlygų ir juo labiau reikalavimų", — pabrėžė jis.

Pasak ambasadoriaus, Lietuva Rusijos Federacijai yra svarbi partnerė, kaimynė.

"Tarp mūsų šalių istoriškai susiklostė giliūs ryšiai beveik visose srityse. Deja, mūsų santykiai išgyvena sunkius laikus", — apgailestavo diplomatas.

Maskva ne kartą teigė, kad yra pasirengusi atnaujinti dvišalį dialogą, kuris turėtų vykti be jokių išankstinių sąlygų.

Lietuvos politilogas ir politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Lietuvoje kontaktų su Rusija atnaujinimo klausimas tapo politinių diskusijų objektu.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pareiškė, kad reikia atkurti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos prekybos ir ekonominio, mokslinio-techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimais darbą. Jo nuomone, tai būtina dvišalėms problemoms spręsti Lietuvos interesais. Jis mano, kad nenormalu tai, jog Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri neturi kanalų politiniame lygyje dialogui su kaimynine Rusija.

Tuo tarpu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad komisijos darbo atnaujinimas yra netikslingas. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad darbo santykiai, kontaktai tarp Lietuvos ir Rusijos kasdieniame nepolitiniame lygyje nebuvo nutraukti ir tęsiasi, tačiau aukštame lygyje jų atnaujinimas neplanuojamas.

48
Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius: Vilnius pats pastatė santykius su Maskva į keblią padėtį
Lietuvos užsienio reikalų ministras atsisakė gerinti santykius su Rusija
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 17:57 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės parlamento rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koaliciją sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partijai "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti parlamento rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atlikta apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai stipriai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius ar minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai paskelbė pareiškimą, kuriame jis labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai … Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapo visiškai kitokiu. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo … Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", —  sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18-26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT