Rusija, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva siūlo Europai kartu "bijoti Rusijos"

70
(atnaujinta 18:49 2018.06.22)
Lietuva ir kai kurios kitos ES šalys skatina masinę psichozę ir kaltina Rusiją kibernetiniais išpuoliais, mano ekspertas Leontijus Bukšteinas

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. ES valstybės narės Lietuvos iniciatyva įsteigs bendras kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Susitarimas bus pasirašytas Liuksemburge pirmadienį, birželio 25 dieną. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, šį dokumentą pasirašys Lietuva, Estija, Nyderlandai, Rumunija ir Kroatija.

Interviu Sputnik Lietuva interneto svetainės "Mobilnyje telekomunikacii" vyriausiasis redaktorius Leontijus Bukšteinas sakė, kad ES institucijos nori nuteikti piliečius prieš Rusiją, kalbėdamos apie įsivaizduojamą kibernetinę grėsmę.

"Turime paskatinti visuomenę, turime nuodyti mūsų visuomenę šia įsivaizduojama grėsme. Turime, žinoma, sušaukti ant mūsų (Rusijos — Sputnik) galvos visas bėdas. Ir turime pasitelkti apsiginklavimą, kurio jie beveik neturi", — mano ekspertas.

Bukšteinas sakė, kad iniciatyva yra tik NATO noras diskredituoti Rusiją ir ragina didinti "masinę psichozę".

"Visas šis NATO žaidimas mums labai aiškus. Tačiau gaila, kad šių kovotojų, kabutėse, sąraše atsirado šalys, kurioms niekas iš viso nieko nesakė ir nedarė. Kas tai? Tai masinė psichozė. Norėčiau suprasti, kokia kibernetinė grėsmė? Sukelti avarija atominėje jėgainėje? Atjungti miestus? Nutraukti elektrą oro uostams? Kas yra kibrnetinė grėsmė? Nieko nėra pasakyta konkretaus,  kai sakoma "kibernetinė grėsmė". Supraskite kaip norite. Ir klausytojai gali įsivaizduoti ką tik nori. Kokia kibernetinė grėsmė, kas puola", — pabrėžė Bukšteinas.

Jo nuomone, "kibernetinė grėsmė", apie kurią nuolat kalba Europos kolegos, tai tik pretekstas, kad apkaltintų Rusiją "agresija".

"Kibernetinio užpuolimo neįmanoma identifiluoti su kokia nors valstybe. Turiu omenyje, kad iš čia, tiesiai iš Raudonosios aikštės, puola. Tai neįmanoma. Gera, patogi fikcija, dėl kurios reikia bijoti kartu. "Bijokime kartu" — pamenate filmuke taip sakė? Visada smagiau bijoti kartu", — pareiškė ekspertas.

70
Tegai:
kibernetinis saugumas, Europos Sąjunga, Lietuva
Dar šia tema
Makeinas paragino JAV valdžią organizuoti kibernetines atakas prieš Rusiją
Lietuvoje prognozuojama daugiau kibernetinių išpuolių
Paskirtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius
Grybauskaitė Briuselyje pasisakė už kibernetinį saugumą
Balsavimas

Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Penktadienį buvo baigtas pareiškinių dokumentų priėmimas, rašo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose iš užsiregistravusių 22 politinių partijų dokumentus pateikė 20.

Į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlę kandidatai dokumentus teikė apygardų rinkimų komisijoms.

"Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, VRK pradeda tikrinimą, ar partijų keliami bei išsikelti siekiantys kandidatai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus. Taip pat iki rugsėjo 6 d. partijos, koalicijos arba save išsikėlę kandidatai gali atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus, todėl bendras rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių skaičius dar gali keistis", — rašoma pranešime.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną, kai likus mėnesiui iki rinkimų VRK paskelbs informaciją apie rinkimuose dalyvausiančias politines partijas ir savarankiškai išsikėlusius kandidatus.  

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdasu žmona Diana

Nausėda kartu su šeima laikinai izoliavosi dėl COVID-19 pavojaus

(atnaujinta 18:45 2020.08.07)
Vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot pranešimo, prezidento šeima izoliavosi paaiškėjus, kad vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.

Be to, izoliuotis nurodyta visiems prezidento kanceliarijos darbuotojams. Laikina atsargumo priemonė bus taikoma iki bus gauti darbuotojo COVID-19 testo rezultatai.

Prezidento kanceliarijoje šiuo metu atliekama dezinfekcija.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2190 koronaviruso atvejų, 81 žmogus mirė. 1665 pacientai pasveiko nuo infekcijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 18,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 709 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, saviizoliacija, koronavirusas, Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Sprogimas Beirute

Žiniasklaida: Beirute, sprogimo vietoje uoste, liko 43 metrų gylio krateris  

(atnaujinta 14:00 2020.08.09)
Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Po sprogimo Libano sostinės Beiruto uoste susiformavo 43 metrų gylio krateris, praneša "Sky News Arabia", cituodamas šaltinius Libano saugumo agentūrose.

"Sprogimas Beiruto uoste paliko 43 metrų gylio kraterį", — sakoma kanalo Twitter pranešime.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė daugiau nei 150 žmonių, apie 6 tūkst. buvo sužeista.

Kelios šalys, įskaitant Izraelį ir Prancūziją, pasiūlė pagalbą Libanui, Rusija, Kataras ir Irakas išsiuntė lauko ligonines į Beirutą, o PSO pranešė, kad ji siunčia vaistus ir chirurgijos rinkinius į Libano sostinę aukoms gydyti. Anksčiau buvo pranešta, kad Italija savo lėktuvą atsiuntė teikdama humanitarinę pagalbą.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis
Beiruto pavyzdžiu: Klaipėda perspėjo apie pavojų sandėliuojant salietrą