ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Liuksemburge vyks ES Užsienio reikalų tarybos posėdis

17
(atnaujinta 12:10 2018.06.24)
Posėdis bus skirtas ES ir NATO bendradarbiavimui ir ES globalios užsienio bei saugumo politikos strategijos įgyvendinimui ir kitiems klausimams

VILNIUS, birželio 24 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis birželio 25 dieną Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, praneša spaudos tarnyba.

Susitikime bus diskutuojama apie saugumą ir gynybą, ES ir NATO bendradarbiavimą, aptariami Jordanijos, Jemeno, Afrikos kyšulio ir ES globalios užsienio bei saugumo politikos strategijos įgyvendinimo klausimai.

Užsienio reikalų ir gynybos ministrai aptars nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo iniciatyvos (PESCO) įgyvendinimą, planuojamą veiklą gerinant karinį mobilumą ES teritorijoje bei kova su hibridinėmis grėsmėmis.

Susitikime taip pat bus aptartas ES ir NATO bendradarbiavimas. Diskusijoje dalyvaus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Bus aptariamas Jemeno klausimas, dalyvaujant JT specialiajam pasiuntiniui Markui Griffithsui, kuris pristatys siūlomą Taikos planą, aptartą birželio 18 dieną JT Saugumo Taryboje.

Aptariant Afrikos kyšulio, Raudonosios jūros regiono, Jordanijos klausimus bus kalbama jūrinio saugumo, ekonominės plėtros, migracijos, globalių veikėjų regione temomis.

17
Tegai:
Liuksemburgas, Europos Sąjunga
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį – merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjų.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju