NATO vėliava, archyvinė nuotrauka

Kai Europa nebenori, o JAV nebegali. Klausimas apie NATO likimą?

122
(atnaujinta 18:33 2018.06.26)
Nesutarimai tarp JAV ir Europos Sąjungos šalių pasiekė tokį lygį, kuris kelia grėsmę tolesniam NATO egzistavimui. Aljanso vadovas skelbia baisų prisipažinimą ir žino, kas yra dėl visko kaltas

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Amerika ir Europa turi susivienyti, kad būtų išvengta transatlantinės partnerystės žlugimo, ragina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Kaip rašo "The Guardian", Aljanso vadovas yra įsitikinęs, kad nesutarimai tarp JAV ir Europos Sąjungos šalių pasiekė tokį lygį, kuris kelia grėsmę tolesniam NATO egzistavimui. Anksčiau nebūtą Europos ir Amerikos įtampą sukėlė Donaldas Trampas, rašo Radijo Sputnik autorė Jelena Gliščinskaja.

Ar įmanoma, kad NATO, skirtas apsaugoti nuo išorinių grėsmių, gali suirti iš vidaus dėl smulkių ginčų dėl to, kad kas nors nesumokėjo už "banketą"? Ankstesnė Baltųjų rūmų administracija šioms "smulkmenoms" neskyrė dėmesio. Ir kiekvienas mokėjo, kiek manė, kad tinka. 2 proc. biudžeto, numatyto įstatuose, skyrė tik Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taip, ir tai suprantama: ne pinigai yra pagrindinis dalykas, pagrindinis dalykas yra susivienyti prieš bendrą priešą.

Tačiau Donaldas Trampas, visų pirma, yra verslininkas, ir jis nusprendė kartą ir visiems laikams tvarkyti šį apskaitos skyrių. Bet kokie aljansai, tarybos, susitarimai dėl klimato, pagal jo pragmatinius skaičiavimus, tik "valgo" mokesčių mokėtojų pinigus.

Jei prisimintume Trampo rinkimų kampaniją, jis nuolat suabejodavo dėl NATO naudingumo šiuolaikiniame pasaulyje: sąjungininkai mažai pinigų išleidžia gynybai, viskas lieka amerikiečiams, o NATO uždaviniai yra pasenę.

Pirmoji sąskaitą gavo Angela Merkel — vietoj gėlių puokštės per pirmą susitikimą. Per metus ir kiti Aljanso nariai — Rumunija, Graikija, Baltijos šalys — buvo sudrausmitos. Jei kas nors užmirštas, liepos mėnesį NATO aukščiausiojo lygio susitikime gaus savo. Ar ne tai taip iš anksto baugina europiečius?

Jensas Stoltenbergas įvardijo keletą priežasčių, dėl kurių NATO suskilo iš vidaus. Tai tokie klausimai kaip prekyba, klimato kaita ir branduolinis susitarimas su Iranu. O dar yra ir Palestinos ir Izraelio problema, pabėgėliai, santykiai su Rusija, Krymas bei JAV ir Turkijos nesutarimai dėl ginklų pirkimo. Kaip bebūtų, bet pirmą kartą per 70 Šiaurės Atlanto aljanso egzistavimo metų jo vadovas pripažįsta institucinę krizę. Ir iš karto ragina daryti viską, kad jį išsaugotų. Gali būti, kad visi šie teiginiai — tik įžanga prieš dar vieną "Rusijos grėsmės" mito propagavimą.

Nepaisant to, tai bus aišku tik po NATO viršūnių susitikimo. Nors, kaip rašo "The Times", jei Trampas Briuselyje pajus, kad su jo elgtasi be tinkamos pagarbos, jis gali tiesiog siugriauti karinį bloką viena Twitter žinute. Tekstas gali būti toks: "Ką tik išėjau iš paskutinio silpno, nesėkmingo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo posėdžio. Mūsų vadinamųjų sąjungininkų, engėjų ir pralaimėtojų laikas baigėsi. Ar norite, kad JAV jus apsaugotų, kai jūs už tai nieko nemokate ir apgaudinėjate mus prekyboje? Jokiu būdu! Mūsų šalis palieka Europą su jos problemomis. Teks priprasti!"

122
Tegai:
tarptautiniai santykiai, NATO, Europos Sąjunga, JAV
Dar šia tema
Latvijos prezidentas: JAV negalės apsaugoti Europos nuo Rusijos
Šoigu papasakojo apie NATO kariuomenės didėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje
Rusijos URM: NATO plėtra neišsprendžia realių saugumo problemų
Grybauskaitė paragino "širdimi ir siela" būti pasirengusiems Rusijos "invazijai"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Kazlų rūda, archyvinė nuotrauka

Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių

(atnaujinta 10:21 2020.08.05)
Lietuvos gyventojai išvyksta iš šalies, palikdami daug neužimtų teritorijų, kurias valdžia bando kažkaip pritaikyti, mano karo ekspertas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuva svarsto galimybę įrengti naują karinio rengimo poligoną šalies Vakaruose, prie Rusijos sienos, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas interviu Sputnik Lietuva, komentuodamas šiuos planus, pažymėjo, kad Lietuvos vadovybės ir vietinės žiniasklaidos propaganda siekiama sukurti priešišką požiūrį į Rusiją ir išaukštinti JAV.

"Visa Lietuvos politika verčia atsiriboti nuo Rusijos ir užsidirbti tam tikrų dividendų už atsidavimą JAV ir NATO. Tai, kad jie atidaro dar vieną poligoną, yra tik todėl, kad JAV ir NATO kariuomenių padaliniams reikia kažkur treniruotis, Lietuvos žemė tam puikiai tinka. Pusė Lietuvos gyventojų išvyko iš šalies. Šalis praranda savo gyventojus, lieka daug neužimtų teritorijų. Taip, reikia prisitaikyti, kad kažkaip užsidirbtų pinigų valstybės biudžetui, jei kitaip neišeina", — sakė jis.

Paskelbęs apie ketinimus įrengti naują poligoną, krašto apsaugos ministerijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu JAV ir NATO pajėgos turi pakankamai mokymo vietų Pabradėje, tačiau "Lietuvos kariuomenės pratybų" sąskaita, kurios turi tenkintis mažesnėmis teritorijomis. Todėl artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į Pabradės ir Ruklos poligonus.

Anksčiau Lietuva JAV lėšomis modernizavo oro bazę Šiauliuose. Vašingtono parama buvo 24 milijonai eurų. Įrengti infrastruktūros objektai buvo perduoti Lietuvos kariuomenei.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai, kaip "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
poligonai, Lietuva, NATO
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Aktorius Michailas Jefremovas

Po eismo įvykio Jefremovo kraujyje rasta marihuanos ir kokaino pėdsakų

(atnaujinta 16:50 2020.08.05)
Be to, šiandieniniame posėdyje vienas iš kelių policijos pareigūnų papasakojo, kad aktorius avarijos metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Aktoriaus Michailo Jefremovo kraujyje po avarijos buvo rasta kokaino ir marihuanos pėdsakų, rašoma baudžiamosios bylos medžiagoje, kurią paskelbė prokurorė.

Kaip pranešė RIA Novosti korespondentas iš Maskvos Presnenskij teismo salės, tyrimai dėl narkotikų Jefremovui buvo atlikti iškart po eismo įvykio.

"Remiantis tyrimų rezultatais, Jefremovo kraujyje rasta narkotikų — kokaino ir marihuanos — pėdsakų", — teigė prokurorė, nepatikslinusi koncentracijos.

Taip pat aktoriaus automobilyje, kuriuo jis sukėlė avariją Maskvos centre, buvo rasta "mikroskopinių" hašišo pėdsakų.

Kaip pranešė RIA Novosti korespondentas, dėl to gali būti įrodytas faktas, kad Jefremovas automobilyje vartojo narkotikus, nors byloje dėl narkotikų platinimo jis yra liudytojas.

"Jefremovo automobilyje buvo rasta mikroskopinių tetrahidrokanabinolio, kurio yra hašišo ir hašišo aliejaus [ir kitų narkotikų rūšių, gaunamų iš kanapių] sudėtyje, pėdsakų", — sakė prokurorė.

Nepaisant to, ekspertizės duomenimis, tokių žymių ant aktoriaus marškinėlių ir Jefremovo krepšyje nebuvo rasta.

Anksčiau apie tai RIA Novosti informavo šaltinis iš teisėsaugos institucijos, tačiau ši informacija dar nėra oficialiai patvirtinta.

Michailas Jefremovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

Tuo tarpu šaltinis pareiškė, kad buvo rasta "liekanų pėdsakų", narkotikus jis "anksčiau vartojo, tačiau greičiausiai tai neatsispindės šiame eismo įvykyje".

Be to, šiandieniniame posėdyje vienas iš kelių policijos pareigūnų papasakojo, kad menininkas avarijos metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Anot jo, atlikus medicininę apžiūrą Jefremovui, buvo nustatyta 1,23 prom.

Pats aktorius kol kas nekomentuoja informacijos apie alkoholį ir narkotikus, tačiau teigė su kaltinimu nesutinkantis. Pasak jo, jis "nieko neprisimena".

Birželio pradžioje Michailas Jefremovas, vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", kirto dvigubą ištisinę liniją Smolensko aikštėje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į furgoną "Lada". Vairuotojas, vienos iš internetinių parduotuvių kurjeris Sergejus Zacharovas buvo hospitalizuotas į ligoninę dėl galvos traumos. Ryte vyras mirė. Dabar jam yra skirtas namų areštas, jam gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

Tegai:
vairavimas išgėrus, Rusija, eismo įvykis, narkotikai, Michailas Jefremovas