Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė 50 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai

63
(atnaujinta 14:13 2018.06.30)
Lietuva toliau prisideda prie JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro paskelbto humanitarinės pagalbos Ukrainai plano įgyvendinimo

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija humanitarinei pagalbai Ukrainai skyrė 50 tūkstančių eurų, kurie bus pervesti Jungtinių Tautų migracijos agentūrai ― Tarptautinei migracijos organizacijai, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Šiais veiksmais toliau prisidedama prie JT humanitarių reikalų koordinavimo biuro paskelbto humanitarinės pagalbos Ukrainai plano įgyvendinimo. Pagal šį planą 2018 metais siekiama skirti 187 mln. JAV dolerių.

Jungtinių Tautų duomenimis, konfliktas Rytų Ukrainoje tiesiogiai paveikė 4,4 mln. žmonių, 3,4 mln. reikalinga humanitarinė pagalba, 10 315 asmenų žuvo, 24 839 sužeisti. 70 proc. asmenų, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, sudaro senyvo amžiaus asmenys, moterys ir vaikai. Ukrainoje šiuo metu yra apie 1,49 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, kurie yra labai priklausomi nuo teikiamos humanitarinės pagalbos. Tarptautinė migracijos organizacija Ukrainoje rūpinasi prekybos žmonėmis prevencija ir šalies viduje perkeltais asmenimis. Ši organizacija teikia pastogę, higienos ir sanitarijos prekes, užsiima nukentėjusiųjų asmenų reabilitacija ir reintegracija į visuomenę, įgalinimu ir kita veikla.

Krymas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Lietuvos užsienio reikalų ministerija 2018 metais humanitarinei pagalbai Ukrainai, Jemenui, Sirijai, Palestinos pabėgėliams ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui iš viso jau skyrė 185 tūkstančius eurų.

Lietuva palaiko Ukrainos valdžią, remia Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. Pernai, rugpjūčio pabaigoje, Kijevas viešai pareiškė, kad mirtino ginklo paramą gavo tik iš Lietuvos.

Pagal nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose" Lietuva teisiniais pagrindais gali siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais.

2018 metų sausio 1 dieną įsigaliojo naujas LR Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 metų pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje jos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.

63
Tegai:
Ukraina, parama, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Lietuva
Dar šia tema
Radoje įvardintas pagrindinis Vakarų reikalavimas Ukrainai
Skvernelis pažadėjo Ukrainai dar daugiau karinės įrangos
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Ukrainai
Kubilius Briuselyje pristatys Lietuvos planą Ukrainai
Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 22:02 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiškai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Panevėžio mero atžvilgiu

(atnaujinta 21:57 2020.07.13)
Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei ir verslininkui Gintarui Jurgėlai. 

Apie tai praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą tyrimui vadovavusi prokurorė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų byloje surinktus duomenis. 

Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra artimiausiu metu numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužės mėnesį, gavus pirminius duomenis apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tyrimo metu buvo atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, iš įvairių institucijų gauti ir tirti dokumentai, skirtos užduotys specialistams ir gauti jų atsakymai. Bylos medžiagą sudaro 46 tomai, apklausta apie 50 asmenų.

Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti vienos bendrovės vadovui V. S.

Tegai:
tyrimas, Panevėžys
Dar šia tema
Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
Maskvos meras įvardijo "tikrąjį" užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių
Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone
Nord Stream

"Nord Stream" sustabyds planinei techninei priežiūrai

(atnaujinta 09:13 2020.07.14)
Tvarkaraštis ir visa techninės priežiūros informacija buvo iš anksto suderinta su partneriais dėl dujų transportavimo

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Abu "Nord Stream" dujotiekio vamzdynai bus sustabdyti planinei techninei priežiūrai metu nuo liepos 14 iki liepos 26 dienos, pranešė RIA Novosti su nuoroda į projekto operatorių "Nord Stream AG".

Techninės priežiūros darbo grafikas iš anksto buvo suderintas su "Nord Stream AG" partneriais dėl dujų transportavimo.

Operatorius taip pat pažymėjo, kad visa dujotiekio techninė priežiūra ir eksploatacija vykdoma laikantis būtinų saugos priemonių, siekiant apriboti COVID-19 plitimą.

"Nord Stream" eksporto dujotiekis iš Rusijos į Europą buvo paleistas 2011 metais. Du dujotiekio mazgai, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, eina išilgai Baltijos jūros dugnu nuo Vyborgo (Rusijoje) iki Greifsvaldo (Vokietijoje). 2019 metais "Gazprom" per "Nord Stream" eksportavo 58,5 milijardo kubinių metrų dujų.

Tegai:
dujotiekis, Rusija
Dar šia tema
Vokietijos ekspertas įvertino Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2"
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos teritorinius vandenis