Dviguba pilietybė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė vetavo Referendumo įstatymo pataisas

63
(atnaujinta 10:47 2018.07.11)
Prezidentė mano, kad dvigubos pilietybės klausimui žemesnės kartelės nereikia

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vetavo Seimo priimtus Referendumo įstatymo pakeitimus, kurie palengvintų pilietybės referendumo sąlygas ir gerokai nuleistų sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelę, rašo Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad pezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti, įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių nekeliančiu keliu.

"Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus — Konstitucijos pakeitimas Tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei", — pabrėžia Grybauskaitė.

Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti sprendimui priimti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst., pasak prezidentės, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Kadangi neteisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas vėl nusikeltų neribotam laikui.

Lietuvos piliečio pasas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Констанция Ждановская

Įstatymo konstitucingumu jau dabar abejoja Seimo Teisės departamentas, taip pat ir patys Seimo nariai, jau užregistravę kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą.

Pasak Lietuvos vadovės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas ir yra aktualiausias. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose dalyvavo tik 16 tūkst. užsienyje gyvenančių piliečių.

Visos politinės jėgos turėtų pasitikėti žmonėmis ir, nešvaistydamos laiko tuščioms diskusijoms, kaip įmanoma greičiau pradėti rimtus pasirengimo darbus.

Primenama, kad 1992 metų spalio 25 dieną referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 1,9 mln. žmonių.

Kad referendumas įvyktų dabar, reikia kad jame dalyvautų ir teigiamai dėl dvigubos pilietybės pasisakytų apie 1,25 mln. žmonių. Jei kartelė būtų nuleista, būtų pakakę 840 tūkst. rinkėjų dalyvavimo.

63
Tegai:
dviguba pilietybė, referendumas, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Seimas sumažino reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės
Sudaryta darbo grupė spręsti referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimus
Seimas pradeda ruoštis referendumo dėl dvigubos pilietybės organizavimui
Referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti prezidento rinkimų metu
Dviguba Lietuvos pilietybė: būti ar nebūti
Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 16:36 2020.08.03)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TACC".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių žmonių.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:17 2020.08.03)
Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose šių metų liepą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Partijos Drąsos kelias Kauno rajono skyrius socialinio tinklapio Facebook puslapyje paskelbė, kad Neringa Venckienė — kandidatė į rudenį šalyje vyksiančius Seimo rinkimus.

Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu 2020-ųjų LR Seimo rinkimuose 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Neringa Venckienė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė