Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Seimas ketina atmesti Grybauskaitės veto Referendumo įstatymo pataisoms

44
(atnaujinta 14:51 2018.07.11)
Seimas ketina atmesti veto ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris, pasak "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio, "vienintelis gali kompetentingai pripažinti, prieštarauja ar neprieštarauja Seimo priimtas įstatymas Lietuvos Konstitucijai"

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Seimo priimtų Referendumo įstatymo pataisų, kurios palengvintų pilietybės referendumo sąlygas.

Apie tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis rašo savo paskyroje Facebook.

Pasak jo, Seimui balsuojant dėl šio įstatymo priėmimo buvo įregistruotas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad būtų panaikintos bet kokios abejonės dėl priimto įstatymo atitikimo Konstitucijai.

"Prezidentė nusprendė už Konstitucinį teismą ir Seimui nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip atmesti veto ir kreiptis į Konstitucinį teismą, kuris vienintelis gali kompetentingai pripažinti, prieštarauja ar neprieštarauja Seimo priimtas įstatymas Lietuvos Respublikos Konstitucijai", — rašo Karbauskis.

Kaip aiškina valstiečių lyderis, pasiruošimas referendumui dėl dvigubos pilietybės vyksta planingai ir vadovaujamasi nuostata, kad galioja dabartinė Referendumo įstatymo norma, jog reikia daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių pritarimo.

"Pasikeitus reikalavimams dėl referendumo sprendimui būtino balsų skaičiaus, nesikeistų nei referendumo vykdymo laikas, nei pasiruošimo planas, tik tikimybė sulaukti teigiamo referendumo rezultato būtų didesnė. Įstatymo vetavimas iš mūsų atėmė porą savaičių, kurių prireiks atmesti veto. Esu tikras, jog Seimas tikrai išnaudos visas galimybes siekiant padėti taškus, dėl siūlomų sprendimų atitikimo Konstitucijai", — teigia jis.

Šiandien prezidentė vetavo Seimo priimtas Referendumo įstatymo pataisas, mažinančias kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Pasak prezidentės, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. tam, kad būtų priimtas įstatymas, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Pasak Lietuvos vadovės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas ir yra aktualiausias.

Primenama, kad 1992 metų spalio 25 dieną referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 1,9 mln. žmonių.

Kad referendumas įvyktų dabar, reikia, kad jame dalyvautų ir teigiamai dėl dvigubos pilietybės pasisakytų apie 1,25 mln. žmonių. Jei kartelė būtų nuleista, būtų pakakę 840 tūkst. rinkėjų dalyvavimo.

44
Tegai:
dviguba pilietybė, veto, referendumas, Ramūnas Karbauskis, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Seimas sumažino reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės
Atostogaudami dauguma išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį
Vilniuje įmonė neteisėtai prekiavo čiužiniais, vesdama dvigubą buhalteriją
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Lietuvos policija

Lietuvoje šiemet registruota 23% mažiau nusikalstamų veiklų

(atnaujinta 14:57 2021.04.19)
Tačiau sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis skaičius

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 9311 nusikalstamų veikų (t.y. 23,5 proc. mažiau nei pernai, per tą patį laikotarpį), ištirta 64,3 proc. visų nusikalstamų veikų, tai rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.

Kaip pabrėžiama, sumažėjo automobilių vagysčių (64 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (42 proc.), plėšimų (42 proc.), vagysčių (42 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (38 proc.), turto sunaikinimo atvejų (37 proc.), nužudymų (7 nužudymais, arba 29 proc. mažiau), fizinio skausmo sukėlimo (24 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (23 proc.), sukčiavimų (22 proc.), grasinimų nužudyti (8 proc.), sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (3,5 proc.).

Tuo tarpu, per tris mėnesius registruotas analogiškas nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kaip pernai per tą patį laikotarpį.

Be to, sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis (24 proc.) skaičius. Eismo įvykiuose žuvo 37 žmonės (14 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį).

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki balandžio 18 dienos šalies keliuose įvyko 488 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (28 proc. mažiau), sužeista 561 žmogus (27 proc. mažiau).

Taip pat buvo priminta, kad mažiau nusikaltimų buvo registruota ir praėjusiais metais. 2020 metais registruota 46 306 nusikalstamų veikų (t.y. 10 proc. mažiau nei 2019 metais).

Tegai:
nusikalstamumas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Švenčionių rajone po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras
Pas girtą Lietuvos gyventoją rastas aparatas naminukei gaminti
Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų