Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka

Porošenko ketina Rusijai pateikti dar vieną ieškinį

49
(atnaujinta 12:54 2018.08.01)
Porošenko teigia, kad Kijevas neturėtų daugiau laukti "nė minutės" ir turi suformuluoti "konsoliduotas pretenzijas"  Rusijai

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko planuoja pateikti ieškinį Rusijai "už padarytą žalą Donbase", rašo RIA Novosti.

Pasak jo, Kijevas neturėtų daugiau laukti "nė minutės" ir turi suformuluoti "konsoliduotas pretenzijas"  Rusijai.

"Aš kreipiausi į Ukrainos ministrų kabinetą imtis priemonių paspartinti atitinkamo tarpžinybinio koordinavimo institucijos įsteigimą", — rašė Porošenko savo Facebook paskyroje.

Jis pridūrė, kad tokio organo atsiradimas numatytas sausio mėnesį priimtame Donbaso reintegracijos įstatyme.

Anksčiau Kijevas kreipėsi į daugelį tarptautinių teismų, visų pirma į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Tarptautinį Teisingumo Teismą su ieškiniais prieš Rusiją. Skunduose Ukraina reikalauja atlyginti žalą dėl prarasto turto Kryme, patraukti atsakomybėn už tariamą žmogaus teisių pažeidimą pusiasalyje ir Donbase.

Kijevas pakartotinai apkaltino Maskvą įsikišimu į šalies vidaus reikalus. Rusija tai neigia ir laiko tokius kaltinimus nepriimtinais. Maskva ne kartą pareiškė, kad nedalyvauja Donbaso konflikte ir yra suinteresuota, kad Ukraina įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Krymas tapo Rusijos regionu po kovo 2014 metais įvykusio referendumo, kuriame 96.77% Krymo ir Sevastopolio gyventojų bei 95,6%  respublikos rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

 

 

49
Tegai:
Rusija, Ukraina
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas sureagavo į Sputnik Lietuva straipsnį apie jo iniciatyvą

(atnaujinta 17:48 2020.06.01)
Straipsnyje teigiama, kad parlamentaro raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" neturi nieko bendro su meile savo tautai ir valstybei

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas įvertino Sputnik Lietuva autoriaus Petro Rekašiaus straipsnį, kuriame teigiama, kad parlamentaras nori įvesti patriotinį pilietinį ugdymą mokyklose.

Kaip rašė Sputnik autorius, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi rusofobija, antitarybiškumu ir suklastota istorija. Be to, Rekašius pažymėjo, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis "beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro". 

Kasčiūnas, komentuodamas straipsnį, pareiškė, kad "Rusijos propaganda suskubo reaguoti ir smerkti" jo pastabas dėl pilietinio pasipriešinimo programos bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje įvedimo. Jis taip pat pažymėjo, kad, nors programa parengta Krašto apsaugos ministerijoje, tik 12 mokyklų iš 1056 pasirengusios ją dėstyti. Švietimo ministerijoje svarstoma, ar reikia tokios programos, ar užtenka kelių istorijos pamokų.

"Rusijoje džiaugiamasi, kad Lietuva nepajėgi šios programos įvesti visose mokyklose, o nerimą jiems kelią reikalavimai tai kuo greičiau padaryti. Suprantama, nes Rusijos karinė doktrina skelbia, kad svarbiausia palaužti priešininko valią gintis ir priešintis okupacijai", — parašė jis Facebook

Konservatorius teigė, kad sunku paaiškinti, kodėl Vyriausybės veiksmai tokie pasyvūs, ir pažymėjo, kad jau kitą savaitę partijos nariai vėl kels pilietinio pasipriešinimo programų klausimą ir siūlys jas įdiegti visose mokyklose.

Konservatoriai nuolat deklaruoja "Rusijos įtakos" grėsmę ir pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Jie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos, atšiaurių pareiškimų prieš Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, Lietuvos komunistų partiją pripažinti "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Tegai:
Sputnik, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Kasčiūnas ragina paremti JAV iniciatyvą dėl švaraus 5G informacijos perdavimo kanalo
Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Mirtis Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti

(atnaujinta 17:22 2020.06.01)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tapo tuo atpirkimo ožiu, kurį liberalai ir konservatoriai kaltina dėl visų nesėkmių užsienio politikoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius pateko į precedento neturintį negailestingą kritikos židinį. Užsienio reikalų ministro oponentai drįso apkaltinti ministrą visomis pastarųjų dešimties metų nesėkmėmis užsienio politikoje. Greitąją ugnį įžiebė konservatorius Žygimantas Pavilionis, kurį iš šono palaikė Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius. Abu išsikėlė tikslą Linkevičių paversti klasikiniu atpirkimo ožiu, rašo Baltnews.lt medžiagoje Leila Akbaševa.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Niekada nelaikiau (autorė Leila Akbaševa —  "Baltnews" pastabos) savęs užsienio reikalų ministro gerbėja. Greičiau priešingai, buvau gana pasipiktinusi, kad Užsienio reikalų ministerijos vadovas ne prisideda prie gerų kaimyninių santykių užmezgimo ir dialogo tarp šalių, o įvaro pleištus. Tai ypač akivaizdu ministro diplomatinių pareiškimų, adresuotų rusams ir baltarusiams, fone.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasadoje Lietuvoje Linkevičius yra vadinamas "didžiausiu specialistu Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Štai nedidelis eilinio komentaro fragmentas:

"Atkreipėme dėmesį į Lietuvos Seimo padarytą "svarų indėlį" įveikiant koronaviruso pandemiją — į rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo". Impulsą šiai iniciatyvai davė, žinoma, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linkevičius, didžiausias specialistas Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Nesu gerbėja, tačiau privalau apginti Užsienio reikalų ministerijos vadovą. Nereikia prieiti iki kraštutinumų. Atpirkimo ožys — tai asmuo, pastatytas į tokią situaciją, kai jam primetamos visų kitų nuodėmės, nors jokios jo kaltės nėra. Sudėliokime Pavilionio ir Auštrevičiaus pretenzijas po lentynas, pro ausis praleisdami beletristiką.

Apie tautos priešą

Deputatas Pavilionis, kadaise dirbęs ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, kaltina Linkevičių tuo, kad paskutinė didžiausia sėkmė Lietuvos užsienio politikoje buvo 2013 metais, kai buvo papildyta Rytų partnerystės programos koncepcija. "Tuomet visi buvome susitelkę, veikėme visais lygiais, visais politiniais sparnais, visose sostinėse. Vilnius buvo tapęs ES Rytų politikos centru ir lyderiu". Buvęs diplomatas mano, kad pasirodžius Linkevičiui Užsienio reikalų ministerijoje, užsienio politika "tiesiog plaukia pasroviui", todėl Lietuva praranda sąjungininkus, o ES pradeda dominuoti kitų šalių nuomonės, darbotvarkės ir interesai.

Pavilionio teigimu, ministras nesugebėjo pratęsti Lietuvos lyderystės Rytų partnerystės programoje, todėl Europa nutolo nuo jos narių narystės ES idėjos ekonominių sankcijų gilinimo idėjos naudai, o tai skirtingi tikslai. Jis mano, kad Europos sostinės nusprendė nenervinti ir nedirginti Rusijos vadovo, o oficialus Vilnius, tiksliau, užsienio reikalų ministras pabijojo jiems prieštarauti.

Vietoje to, Linkevičius ėmėsi užmegzti ryšius su "paskutiniu Europos diktatoriumi" Aleksandru Lukašenka, kuriam pasirengęs atleisti žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos persekiojimą. Anot Pavilionio, bendradarbiavimas su totalitariniais režimais tapo Užsienio reikalų ministerijos vizitine kortele, o tai prieštarauja bet kokioms lietuviškoms tradicijoms. Dėl to, pažymi Pavilionis,  Lietuva nebeturi draugų. Galbūt jie buvo sąmoningai iškeisti į nacionalinių interesų pardavimą Maskvai ir Minskui, daro prielaidą Pavilionis ir priduria, kad šalis plačiai atveria duris komunistinės Kinijos invazijai, o toks užsienio politikos sabotažas kruopščiai apvyniojamas tuščiomis frazėmis.

Susidaro stiprus įspūdis: deputatas konservatorius klijuoja užsienio reikalų ministrui "liaudies priešo" etiketę, kad prireikus tokio aukšto lygio antivalstybinis pareigūnas atsidurtų po ranka, kad nedelsiant susidorotų su juo.

BelAE užtarėjas

Dar vienas įgėlimas Užsienio reikalų ministerijos vadovui atskrido iš liberalo Auštrevičiaus už visišką neveikimą kovojant su Baltarusijos atomine elektrine. Šis kaltina Užsienio reikalų ministeriją ir jos vadovą absoliučiu nesupratimu to, kas vyksta šalia Vilniaus. "Šiandien Lietuvoje nėra asmenų ar institucijos, kurios galėtų imtis atsakingos lyderystės užsienio politikoje. Užsienio politika Lietuvoje šiandien yra užsnūdusi ir pavargusi, Lietuvos interesai nėra deramai ir aktyviai ginami", — pranešime Europos Parlamentui pažymi Auštrevičius.

Deputatui akivaizdu, kad Užsienio reikalų ministerijos darbo lygis per pastaruosius septynerius–aštuonerius metus yra "žemiau grindjuostės". Jokios derybos su Lukašenka BelAE tema yra neįmanomos ir nepriimtinos, kol Minskas įvykdys visus Lietuvos reikalavimus užtikrinti branduolinio objekto saugą, įskaitant pagrindinį dalyką — AE perkėlimą kuo toliau nuo Lietuvos sienos. Pavyzdžiui, į Mogiliovo sritį.

Paaukojimas

Akivaizdu, kad niekas Baltarusijoje neįvykdys tokių absurdiškų reikalavimų. Atominė elektrinė pastatyta, vyksta branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo energetinio bloko reaktorių. Fizinis elektrinės paleidimas numatomas birželio mėnesį.

Veltui Pavilionis ir Auštrevičius drabsto purvu Užsienio reikalų ministerijos vadovą. Jis yra tik Lietuvos prezidento, kuris pagal Konstituciją apibrėžia, formuoja ir įgyvendina tarptautinę politiką, pozicijos tarpininkas. Nedidelė Linkevičiaus kaltė ir tame, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda taip kuria santykius su partneriais, kad galiausiai bet kokios iniciatyvos pavirsta žala Lietuvos valstybei ir tautai.

Kodėl tada du deputatai nori paaukoti ministrą? Reikalas tas, kad birželio 18 dieną įvyks ES vadovų susitikimas su Rytų partnerystės programos dalyviais.

Prognozuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikimas žlugs, nes Briuselis turi daug svarbesnių klausimų nei Ukrainos, Gruzijos, Moldovos narystės ir asocijuotos Armėnijos, Baltarusijos, Azerbaidžano narystės ES ir NATO perspektyvos.

Už nesėkmę kažkas Vilniuje turės sumokėti. Kad prie giljotinos nebūtų atvesti reikiami žmonės, reikia pakišti mirties bausmės vykdytojams figūrą, kuri jiems tiktų. Linas Linkevičius tokiam vaidmeniui tinkamas. Be to, jis kiek pabodo konservatoriams ir centristams.

Tegai:
Lietuva, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Jamalo-Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas Rusijos

(atnaujinta 14:50 2020.06.01)
Tam, kad atsisakytų rusiškų dujų tiekimo 2020 metais, Varšuvai teks išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Varšuva nepareiškia apie visišką rusiškų dujų atsisakymą ir nurodo tik tai, kad nesiruošia pasirašyti naujos ilgalaikės tiekimo sutarties. Dabartinis susitarimas nustoja galioti 2022 metais, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, vyriausiasis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Dujų kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Иван Руднев

Pasak eksperto, Lenkija dalį dujų perka Vokietijoje, kurios savo ruožtu yra rusiškos. Jis pažymėjo, kad Varšuva superka perteklių, susidariusį dėl to, kad dujos į Vokietiją patenka ir per "Jamalo-Europos", ir per "Nord Stream" dujotiekius.

"Manau, kad teoriškai lenkai 2022 metais gali atsisakyti rusiškų dujų, tačiau tam tam jie turės išsaugoti anglies dalį energetikos sektoriuje, kam priešinasi Europos Sąjunga. Jos [Europos šalys] nori, kad lenkai nustotų dūmyti Europą. Antra, tada turite palikti šiuos planus būti tranzito šalimi, o lenkai sako, kad dabar Ukrainą aprūpins amerikietiškomis SGD ir visą Europa — tai vienas kitą paneigiantys dalykai, nes SGD terminalas nėra toks didelis, net ir po plėtros teks pasirinkti — jūs tiekite SGD sau ar savo kaimynams. Todėl rusiškų dujų pirkimas greičiausiai bus tęsiamas. Galbūt tai bus ne ilgalaike sutartimi, o neatidėliotinų sandorių rinkos pagrindu. Galbūt dalis sumažės, bet vėlgi, išskyrus Rusiją, tokios žemos kainos niekas jiems nepasiūlys", — reziumavo jis.

Dujų tranzitas per Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpą buvo atnaujintas po keturių dienų prastovos.

Nuo 6:00 iki 7:00 buvo išpumpuota 24,5 mln. kilovatvalandžių iš 36,1 mln. Taigi, rezervuoti dujotiekio pajėgumai panaudojami maždaug 68 %.

Rusiškų dujų tranzito per Lenkiją sutartis baigėsi gegužės 16 dieną, o nuo gegužės 17 dienos siurbimas Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos atkarpa bus vykdomas tik aukciono rezultatų pagrindu.

Tegai:
Europa, SGD, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą