Lietuvos ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka.

Lietuvos užsienio politika orientuota į strateginę partnerystę su JAV

41
(atnaujinta 09:03 2018.08.03)
Lietuva yra toliau pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su JAV gynybos ir saugumo, energetinio saugumo, verslo ir prekybos, mokslinių tyrimų ir jaunimo mainų srityse

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su  Lietuvoje viešinčia JAV Kongreso narių delegacija ir aptarė JAV ir Lietuvos tarpusavio santykių aktualijas bei iššūkius regiono saugumo situacijai, sakoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Premjeras pabrėžė, kad strateginės partnerystės ryšiai su JAV – Lietuvos užsienio politikos prioritetas, pasidžiaugė intensyvia dvišale santykių darbotvarke, padėkojo JAV už nuolatinę paramą ir strateginę partnerystę.

Pasak Skvernelio, Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė išlieka esmine sąlyga, išlaikant po Antrojo pasaulinio karo sukurtą pasaulinę tvarką, teisės normų pagalba užtikrinančią taiką ir gerovę.

Jis pabrėžė transatlantinės vienybės svarbą ir sakosi neabejojantis, kad NATO yra tvirtas ir patikimas aljansas.

Per susitikimą didelis dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai regione. Pasak Vyriausybės vadovo, saugumas išlieka vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų, todėl išlaidos šalies gynybai šiais metais pasieks 2 proc. BVP. Lietuvai siekiant nuolatinio JAV pajėgų dislokavimo mūsų regione, padėkota už esminę JAV paramą, vystant gynybinius pajėgumus regione.

Taip pat buvo aptarti bendri saugumo ir gynybos projektai bei parama Ukrainos bei Sakartvelo euroatlantinei krypčiai.

Ekonomikos srityje premjeras užtikrino, kad Lietuva yra saugi erdvė JAV verslui, pabrėžė JAV reikšmę tiekiant suskystintas gamtines dujas Europos rinkai ir Lietuvą pateikė kaip sėkmės pavyzdį – esame vieni pirmųjų Europoje, pradėję importuoti amerikietiškas suskystintas dujas per Klaipėdos terminalą, ir to gali pasimokyti visa ES.

Lietuva yra toliau pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su JAV gynybos ir saugumo, energetinio saugumo, verslo ir prekybos, mokslinių tyrimų ir jaunimo mainų srityse. 

Kongreso nariai padėkojo Lietuvai už jos indėlį į tarptautines operacijas bei lyderystę, laikantis NATO įsipareigojimų.

41
Tegai:
partnerystė, Amerika
Dar šia tema
Grybauskaitė mano, kad JAV kritika "Nord Stream-2" yra pagrįsta
Kanada skirs Ukrainos kariuomenei daugiau nei 7 mln JAV dolerių
Vilnius

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva neturi teisės pareikšti apie jos "okupaciją"

(atnaujinta 16:56 2020.09.29)
Lietuva nepareiškė, kad TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai neteisinga kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie pakartotinę okupaciją 1991 metų sausį, pareiškė Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje MIA "Rossija segodnia" dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų rinkinys apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis", kurį išleido Istorinės atminties fondas, virtualiame pristatyme. Leidinys, kurio išleidimas sutapo su Baltijos šalių įstojimo į TSRS sudėtį 80-mečiu, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Į rinkinį pateko išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma išleidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu TSRS buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, nuteisto už akių Lietuvoje pagal "Sausio 13-osios bylą", advokatas iš Lietuvos Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone žiūrėti į dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausį, kuria grindžiamas visas procesas šioje byloje.

Pasak Diukovo, neteisėta kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų karių kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusią 1939 metų TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja", — pasakė Diukovas.

Šis dokumentas toliau veikė net įvedus sovietų kariuomenę į Lietuvos teritoriją, dėl to tezė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, netenka teisinės prasmės, pabrėžė istorikas.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990-ųjų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškė, jog sutartys, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939-ųjų rudens, o būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos, yra negaliojančios.

"Tai yra, 1990 metais Aukščiausiosios šių šalių Tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, daugelio Vakarų teisininkų manymu... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra, iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią pakartotinę okupaciją negali būti nė kalbos".

Procesą apie 1991 metų sausio įvykius Diukovas pavadino ne teismu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "žuvo toli gražu ne nuo sovietų karių rankų", — pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kuriuos, deja, ignoruoja Lietuvos teisingumas. Tiesą sakant, galima sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo politiniais sumetimais", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmonės, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kareivių, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudyta į vilniečius iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų padalinių kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykių byloje pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Dauguma kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir jo bendradarbiui, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui, — paskirtos atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl teismo proceso "Sausio 13-osios byloje" apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, pavadinusi jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudimo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepą Rusijos Federacijos Tardymo komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo rezultatus.

Tegai:
TSRS, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"
Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Emanuelio Makrono susitikimas

Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė dialogą su Rusija

(atnaujinta 15:06 2020.09.29)
Kaip pažymima, Prancūzijos vadovas ir anksčiau bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos palaikymą sunkiausiais klausimais

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti savo poziciją dėl Maskvos Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste, rašo portalas "Euroactiv".

Kaip pažymi interneto leidinys, per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Prancūzijos prezidento vizitas į Lietuvą šį pirmadienį pasižymi tuo, kad jis tapo pirmuoju nuo 2001 metų. Kelionės metu Makronas nusprendė laikytis savo strategijos.

"Požiūris, kaip mes matome dalykus, yra toks: jei norime pasiekti taiką Europos žemyne, turime dirbti su Rusija", — cituoja "Euroactiv" Prancūzijos prezidento pareiškimą susitikime su kolega iš Lietuvos Gitanu Nausėda.

"Aš tai sakau žemėje, kuri išgyveno blogiausius dalykus, kuri išgyveno priespaudą ir mirtis. Tačiau mes negalime elgtis taip, tarsi Europa — tai sala, nutolusi nuo Rusijos", — pareiškė Makronas.

Kaip pažymėta straipsnyje, Prancūzijos lyderis laikosi subtilios strategijos, vienu metu bandydamas apginti demokratinius idealus ir neprovokuoti Rusijos. Atsižvelgdamas į tai, Makronas pareiškė, kad už uždarų durų surengs susitikimą su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja.

Susitikimas įvyko antradienį. Kaip pareiškė Tichanovskaja susitikime su Prancūzijos prezidentu, Baltarusijos žmonės pasisako už naujų rinkimų surengimą šiais metais, o ESBO yra geriausia platforma deryboms dėl naujo balsavimo.

Anksčiau pats Makronas tai, kas vyksta Baltarusijoje, pavadino "valdžios krize" ir paragino dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką atsistatydinti. Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis savo kolegą pavadino nesubrendusiu politiku ir patarė atkreipti dėmesį į Prancūzijos vidaus reikalus.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Protestai tęsiasi jau mėnesį. Be to, vyksta Lukašenkos šalininkų akcijos.

Tegai:
Lietuva, Rusija, Prancūzija, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Nausėda paragino Prancūziją ir Rusiją tapti tarpininkėmis dialoge Minske
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu
Princesė Eugenie

Sekė Megan Markl pavyzdžiu: princesė Eugenie apsisprendė dėl savo vaiko likimo

(atnaujinta 17:01 2020.09.29)
Maištingųjų hercogų istorija turėjo įtakos karalienės anūkės planams: būsima mama nusprendė padovanoti savo pirmam vaikui teisę į įprastą gyvenimą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II anūkė Eugenie priėmė svarbų sprendimą: nėščia princesė pasekė princo Hario žmonos Megan Markl pavyzdžiu ir nusprendė išvengti "titulų prakeiksmo".

Princų Hario ir Viljamo pusseserė užima tik dešimtą poziciją eilėje į sostą. Tačiau ji vis tiek turi laikytis visų griežtų karališkojo protokolo taisyklių. Eugenie ne iš nuogirdų žino, kaip tai sunku, todėl nusprendė būsimas atžalas apsaugoti nuo tokio likimo.

Nėščia princesė Eugenie iš anksto apsisprendė dėl savo vaiko likimo ir nusprendė neprašyti titulo mažyliui.

Priminsime, kad pagal karalystės taisykles Eugenie sūnus ar dukra automatiškai negauna titulo. Tačiau Elžbieta II gali padaryti išimtį, bet to nenori nei princesė, nei jos nekilmingas vyras.

"Eugenie suprato, kad titulas — tai, viena vertus, prakeikimas ir, kita vertus, palaiminimas. Jie su Džeku svajoja apie paprastą gyvenimą savo mažyliui — su tikra profesija, iš kurios jis pragyvens. Taigi, princesė tikrai atsisakys titulo, net jei jis bus jai pasiūlytas", — pažymėjo leidinio "Daily Mail" šaltinis.

Žinia apie princesės Eugenie nėštumą paskelbta visai neseniai ir sukėlė džiaugsmingą ažiotažą tarp britų.

Tegai:
Megan Markle, karališkoji šeima, Didžioji Britanija
Temos:
Karališkosios naujienos