Armenas Gasparianas

Gasparianas: jei Komunistų partijos įstatymas bus priimtas, Grybauskaitė užims kamerą Nr.1

158
(atnaujinta 21:39 2018.08.05)
Artimiausias laikas, kai Lietuvos politikai galėtų neskausmingai pripažinti Komunistų partiją "nusikalstama organizacija", ateis ne anksčiau kaip po 20 metų, sako politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Jei Lietuvos valdžios institucijos pritars įstatymo projektui, kuriuo Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstama organizacija, respublika turės beveik visiškai pakeisti valdininkus ir įmonių vadovus, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas ir žurnalistas Armenas Gasparianas.

"Ar Dalia Grybauskaitė, dabartinė Lietuvos prezidentė, bus pripažinta nusikaltėle šiuo atžvilgiu? Ar dabartiniai Lietuvos politikai pasirengę pripažinti nusikaltėliais savo tėvus ir motinas? Senelių, aš manau, daugelis iš dabartinio elito nesutiko. O savo tėvus — taip. Ar jie pasiruošę tokiam radikaliam problemos sprendimui? O tai ne toks tuščias klausimas, kaip atrodo", — sakė Gasparianas.

Pasak jo, istorija rodo, kad iš visuomeninio gyvenimo neįmanoma pašalinti net ir realių nusikaltėlių — SS narių ir Reicho saugumo generalinio direktorato (RSHA) — iš pokario Vokietijos gyvenimo, kur daugelis jų, pavyzdžiui, Hamburge, tapo kriminalinės policijos darbuotojais.

"Lenkijoje uždraudė komunistinę ideologiją, jie ją pasmerkė, tačiau ten komunistų skaičius niekada nebuvo toks didelis, kaip TSRS ir Lietuvoje. Ten beveik kiekvienas šiuo metu vyresnis nei 48 metų amžiaus buvo komjaunuolis, daugelis jų — buvę komunistų partijos nariai. Ar jie patys save siųs į "kriminalinės ideologijos" tarnybą?", — mano ekspertas.

Jo nuomone, nė vienas buvusių komunistų, kurie yra valdžioje, nepasisakys prieš save.

"Ar yra pasiruošusi Grybauskaitė? Parlamentas jį (įstatymą — Sputnik) ratifikuos, ir Dalia Grybauskaitė užims kamerą №1 Vilniaus kalėjime? Tada taip, šis modelis bus veiksmingas. Bet aš tuo labai abejoju, kaip ir daugelis kitų žmonių. Vienas dalykas — pasinaudoti juo kaip priešrinkiminiu šūkiu arba "haipu" žiniasklaidoje. Ir visai kitas dalykas — pabandyti tai įgyvendinti praktiškai. Tai įmanoma, bet tada reikėtų nedelsiant imtis dar keliolikos įstatymų. Pavyzdžiui, kad nuo šiol aukštų valstybės postų, įskaitant biurokratinius, negalės užimti žmonės, gimę, tarkim, iki 1986 metų…. Ir visi kiti turi būti išstumiami iš viešojo gyvenimo — neturėti teisės būti išrinktam, neturinti teisės į socialinę veiklą, neturėti teisės į viešąją veiklą…" — pabrėžė Gasparianas.

Tačiau, pasak jo, net jei taip ir atsitiks, kyla pagrindinis klausimas — kaip visi šie jaunieji pareigūnai galės veiksmingai valdyti šalį ir kas atsitiks tiems, kurie praras savo postus.

"Kokia valstybė su tuo susitvarkys? Kaip visi tie žmonės valdys, prie ko jie prives šalį  savo gyvenimo patirtimi? Reikės visiškai pakeisti visą valstybinį aparatą. Valdininkai pirmi pasakys: "Ar pasiutote? Ir kur mes einame?" Tai reikštų, kad jie yra išbraukti iš viešojo gyvenimo. Kuo jie gali būti — kiemsargias, darbininkais ar ūkininkais. Daugiau jiems nieko nebelieka… Todėl reikės pakeisti visą verslą", — sakė ekspertas.

© Sputnik
Armenas Gasparianas apie Lietuvos komunistų partiją

Be to, Gasparianas yra įsitikinęs, kad tokio įstatymo nesupras ir "išsiųstųjų" kolegos iš Europos.

"O ką pasakys Europos biurokratija? Ji kalbėjo Briuselio lygmeniu su savo amžiaus išsilavinusiais žmonėmis, galbūt ir ne visai sveiko proto kai kuriais klausimais, bet pas juos atvažiuos vaikų darželis. "O kodėl taip?", "O todėl, kad mes pasmerkėme, visiškai išstūmėme iš viešosios erdvės komunistinę ideologiją"", — ironiškai komentavo ekspertas.

Pasak jo, Lietuvos politikai turėtų grįžti prie šio klausimo ne anksčiau kaip po dviejų dešimtmečių. "Per 20 metų šį procesą, jų nuomone, galima įvykdyti gana neskausmingai — kai pasikeis karta. 2018 metais tai neįmanoma", — pasakojo Gasparianas.

Anksčiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pristatė Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama "nusikalstama organizacija", kuri 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais "TSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje" įtvirtino diktatūrą bei veikė kaip "paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja". Anot jo, jei LKP bus paskelbta nusikalstama organizacija, visi jos nariai automatiškai taptų nusikaltėliais, o tokių žmonių šiandien yra daug tarp Lietuvos politikų.

Pirmasis bandymas pripažinti LKP "nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja" įvyko 2016 metų birželį. Tada Seimas atmetė rezoliucijos projektą. Seime valdančioji partija buvo LKP įpėdinė — Socialdemokratų partija, tarp kurios narių buvo nemažai buvusių komunistų partijos narių ir net sovietų nomenklatūros atstovų.

LKP valdė Lietuvos TSR nuo 1940 iki 1991 metų. Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo Komunistų partijos narė nuo 1983 metų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo partijos vadovybė emigravo.

158
Tegai:
Lietuvos komunistų partija (LKP), Armenas Gasparianas
Dar šia tema
Komunistai yra neteisėti! O kaipgi Dalia, Linas ir kiti?
Konservatoriai bandys diskriminuoti buvusius komunistus
Konservatoriai nori įstatymo, pripažįstančio Komunistų partiją "nusikalstama organizacija"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 11:42 2021.05.09)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo "žaliojo paso" koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Porto mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", — sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu atlieka vakcinos vertinimo procedūrą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį Galimybių pasą žmonėms, persirgusiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors nemažai apribojimų sušvelninta, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Minskas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pasirašė dekretą dėl valdžios perėmimo jo mirties atveju

(atnaujinta 11:37 2021.05.09)
Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą "Dėl suvereniteto ir konstitucinės tvarkos apsaugos", skelbiama jo oficialioje svetainėje.

"Dekreto tikslas yra išsaugoti šalies nepriklausomybę ir suverenitetą", —  sakoma pranešime.

Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų.

"Visos valstybinės įstaigos ir jų pareigūnai veikia pagal Saugumo tarybos, kuriai pirmininkauja ministras pirmininkas, sprendimus", —  sakoma pranešime.

Tuo pačiu metu šalyje nedelsiant įvedama nepaprastoji padėtis arba karo padėtis, o Saugumo taryba nustato priemones jai užtikrinti. Tarybos sprendimai yra privalomi visiems ir yra vykdomi besąlygiškai.

Be to, Saugumo taryba, dalyvaujant gubernatoriams, sprendžia pagrindinį klausimą — rinkimų vykdymą.

Dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.

Balandžio viduryje Lukašenka paskelbė sulaikęs grupę žmonių, kurie ruošėsi pasikėsinti į jo ir jo vaikų gyvybę. Pasak jo, tuo užsiima Amerikos specialiosios tarnybos, be to, tarp sulaikytųjų yra užsienio piliečių. KGB išaiškino, kad sukilėliai ruošia ginkluotą valdžios užgrobimą šalyje.

Perversmo plane kaltinami devyni žmonės, tarp jų teisininkas Jurijus Zenkovičius, politologas Aleksandras Feduta ir opozicinės BLF partijos lyderis Grigorijus Kostusevas. Keturi iš suimtųjų kali Baltarusijoje, dar penki — šiuo metu yra JAV, Lietuvoje ir Ukrainoje. Minskas siuntė šioms šalims prašymus išduoti kaltinamuosius.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lukašenka: jei ES nori problemų dėl sankcijų Baltarusijai, jas ir gaus
Minskas reagavo į G7 raginimus surengti naujus rinkimus