Armenas Gasparianas

Gasparianas: jei Komunistų partijos įstatymas bus priimtas, Grybauskaitė užims kamerą Nr.1

148
(atnaujinta 21:39 2018.08.05)
Artimiausias laikas, kai Lietuvos politikai galėtų neskausmingai pripažinti Komunistų partiją "nusikalstama organizacija", ateis ne anksčiau kaip po 20 metų, sako politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Jei Lietuvos valdžios institucijos pritars įstatymo projektui, kuriuo Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstama organizacija, respublika turės beveik visiškai pakeisti valdininkus ir įmonių vadovus, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas ir žurnalistas Armenas Gasparianas.

"Ar Dalia Grybauskaitė, dabartinė Lietuvos prezidentė, bus pripažinta nusikaltėle šiuo atžvilgiu? Ar dabartiniai Lietuvos politikai pasirengę pripažinti nusikaltėliais savo tėvus ir motinas? Senelių, aš manau, daugelis iš dabartinio elito nesutiko. O savo tėvus — taip. Ar jie pasiruošę tokiam radikaliam problemos sprendimui? O tai ne toks tuščias klausimas, kaip atrodo", — sakė Gasparianas.

Pasak jo, istorija rodo, kad iš visuomeninio gyvenimo neįmanoma pašalinti net ir realių nusikaltėlių — SS narių ir Reicho saugumo generalinio direktorato (RSHA) — iš pokario Vokietijos gyvenimo, kur daugelis jų, pavyzdžiui, Hamburge, tapo kriminalinės policijos darbuotojais.

"Lenkijoje uždraudė komunistinę ideologiją, jie ją pasmerkė, tačiau ten komunistų skaičius niekada nebuvo toks didelis, kaip TSRS ir Lietuvoje. Ten beveik kiekvienas šiuo metu vyresnis nei 48 metų amžiaus buvo komjaunuolis, daugelis jų — buvę komunistų partijos nariai. Ar jie patys save siųs į "kriminalinės ideologijos" tarnybą?", — mano ekspertas.

Jo nuomone, nė vienas buvusių komunistų, kurie yra valdžioje, nepasisakys prieš save.

"Ar yra pasiruošusi Grybauskaitė? Parlamentas jį (įstatymą — Sputnik) ratifikuos, ir Dalia Grybauskaitė užims kamerą №1 Vilniaus kalėjime? Tada taip, šis modelis bus veiksmingas. Bet aš tuo labai abejoju, kaip ir daugelis kitų žmonių. Vienas dalykas — pasinaudoti juo kaip priešrinkiminiu šūkiu arba "haipu" žiniasklaidoje. Ir visai kitas dalykas — pabandyti tai įgyvendinti praktiškai. Tai įmanoma, bet tada reikėtų nedelsiant imtis dar keliolikos įstatymų. Pavyzdžiui, kad nuo šiol aukštų valstybės postų, įskaitant biurokratinius, negalės užimti žmonės, gimę, tarkim, iki 1986 metų…. Ir visi kiti turi būti išstumiami iš viešojo gyvenimo — neturėti teisės būti išrinktam, neturinti teisės į socialinę veiklą, neturėti teisės į viešąją veiklą…" — pabrėžė Gasparianas.

Tačiau, pasak jo, net jei taip ir atsitiks, kyla pagrindinis klausimas — kaip visi šie jaunieji pareigūnai galės veiksmingai valdyti šalį ir kas atsitiks tiems, kurie praras savo postus.

"Kokia valstybė su tuo susitvarkys? Kaip visi tie žmonės valdys, prie ko jie prives šalį  savo gyvenimo patirtimi? Reikės visiškai pakeisti visą valstybinį aparatą. Valdininkai pirmi pasakys: "Ar pasiutote? Ir kur mes einame?" Tai reikštų, kad jie yra išbraukti iš viešojo gyvenimo. Kuo jie gali būti — kiemsargias, darbininkais ar ūkininkais. Daugiau jiems nieko nebelieka… Todėl reikės pakeisti visą verslą", — sakė ekspertas.

© Sputnik
Armenas Gasparianas apie Lietuvos komunistų partiją

Be to, Gasparianas yra įsitikinęs, kad tokio įstatymo nesupras ir "išsiųstųjų" kolegos iš Europos.

"O ką pasakys Europos biurokratija? Ji kalbėjo Briuselio lygmeniu su savo amžiaus išsilavinusiais žmonėmis, galbūt ir ne visai sveiko proto kai kuriais klausimais, bet pas juos atvažiuos vaikų darželis. "O kodėl taip?", "O todėl, kad mes pasmerkėme, visiškai išstūmėme iš viešosios erdvės komunistinę ideologiją"", — ironiškai komentavo ekspertas.

Pasak jo, Lietuvos politikai turėtų grįžti prie šio klausimo ne anksčiau kaip po dviejų dešimtmečių. "Per 20 metų šį procesą, jų nuomone, galima įvykdyti gana neskausmingai — kai pasikeis karta. 2018 metais tai neįmanoma", — pasakojo Gasparianas.

Anksčiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pristatė Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama "nusikalstama organizacija", kuri 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais "TSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje" įtvirtino diktatūrą bei veikė kaip "paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja". Anot jo, jei LKP bus paskelbta nusikalstama organizacija, visi jos nariai automatiškai taptų nusikaltėliais, o tokių žmonių šiandien yra daug tarp Lietuvos politikų.

Pirmasis bandymas pripažinti LKP "nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja" įvyko 2016 metų birželį. Tada Seimas atmetė rezoliucijos projektą. Seime valdančioji partija buvo LKP įpėdinė — Socialdemokratų partija, tarp kurios narių buvo nemažai buvusių komunistų partijos narių ir net sovietų nomenklatūros atstovų.

LKP valdė Lietuvos TSR nuo 1940 iki 1991 metų. Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo Komunistų partijos narė nuo 1983 metų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo partijos vadovybė emigravo.

148
Tegai:
Lietuvos komunistų partija (LKP), Armenas Gasparianas
Dar šia tema
Komunistai yra neteisėti! O kaipgi Dalia, Linas ir kiti?
Konservatoriai bandys diskriminuoti buvusius komunistus
Konservatoriai nori įstatymo, pripažįstančio Komunistų partiją "nusikalstama organizacija"
Talinas, archyvinė nuotrauka

Skandalas per visą Baltiją: kodėl Estijos ministras pagyrė Putiną

(atnaujinta 12:26 2020.10.25)
 Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė interviu Vokietijos laikraščiui "Deutsche Welle" apibūdino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip pragmatišką ir nuspėjamą politiką, nuosekliai besirūpinantį savo šalies interesais

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Tai prieštarauja Baltijos elito, kuris Rusiją vadina "nenuspėjama ir agresyvia" valstybe, nuomonei. Kita vertus, Helmė mano, kad bendradarbiauti su Maskva yra visiškai įmanoma. Kas slepiasi už šių pareiškimų ir ar ministras turėtų būti suvokiamas kaip potencialus sąjungininkas,  RIA Novosti straipsnyje rašo Konstantinas Sevastjanivas.

Antiherojaus portretas

Septyniasdešimtmetis Martas Helmė yra vienas labiausiai šokiruojančių politikų Baltijos šalyse. Jis visada svajojo apie savo partiją — ir tokią, kuri galiausiai perims valdžią valstybėje. Svajonė išsipildė 2012 metais. Jis įkūrė konservatorių liaudies partiją (EKRE), ginklu pasirinko dešiniąjį populizmą ir ėmė naudoti ksenofobiškas nuotaikas. "Konservatyvūs populistai" ypač aktyviai naudojosi estų baime dėl migrantų iš Trečiojo pasaulio. Jie pažadėjo kovoti su "išdavikais" iš liberalių pareigūnų gretų, kurie "vardan Briuselio" atveria Estijos vartus tamsiaodžiams migrantams. Be to, Helmė su bendraminčiais nuolat rengia minėjimus Estijos SS legionieriams atminti ir ragina statyti jiems paminklus.

Po praėjusių metų parlamento rinkimų rezultatų netikėtai į valdančiąją koaliciją pateko dešinieji iš EKRE. Estijos ministras pirmininkas, centro partijos vadovas Jüri Ratas neketino bendradarbiauti su Helme, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę. Rinkimai "centristams" buvo nesėkmingi — ir norėdami išlaikyti valdžią, jie į koaliciją priėmė dvi dešiniąsias partijas: "Isamaa" (Tėvynė) ir  EKRE. Naujajame kabinete "konservatorių populistai" gavo penkis ministrų postus. Visų pirma Martas Helmė tapo Vidaus reikalų ministerijos vadovu ir ministro pirmininko pavaduotoju, o jo sūnus Martinas — Finansų ministerijos vadovu.

Gavęs įtakingą vyriausybės postą Martas Helmė visiškai nepakeitė savo retorikos. Jis ir toliau kovojo su migrantais, tačiau nukreipė dėmesį į uždarbiautojus migrantus iš Ukrainos. "Čia atvyksta ne tiek ukrainiečiai, kiek rusai iš šalies rytų, surusėja ar tiesiog "homo sovietikai", — piktinosi Helmė. Jis apsunkino jų integraciją į šalį visais įmanomais būdais ir pasiekė tikslą koronaviruso pandemijos dėka. Bet čia pradėjo "staugti" Estijos pramonės ir žemės ūkio įmonės — retai apgyvendintoje respublikoje be atvykstančių darbuotojų verslas praktiškai neišgyvena. Vasarą Estija vėl priėmė ukrainiečius.

2019 metų lapkričio mėnesį Helmė atsidūrė tarptautinio skandalo centre: jis Suomijos laikraščiui "Iltalehti" pareiškė, kad Estijai reikia "atsarginio plano" gynybai: NATO pasitikėti negalima. Kaip ir Europos Sąjunga — ji nėra "jėgos centras" pasaulyje. Be to, jis palygino ES su kita sąjunga, sovietų, ir tai Estijoje, kur TSRS yra paskelbta visų blogybių simboliu. Natūralu, kad kolegos iš vyriausybės puolė neigti jo žodžius — neva Estija kaip niekad pasitiki ES ir NATO.

Tačiau praėjus vos porai savaičių Helmė pakišo jiems dar vieną "kiaulę": kalbėdamas per radiją jis pavadino kaimyninės Suomijos (šalies, su kuria ypač svarbūs Estijos ekonominiai santykiai) ministrę pirmininkę Sanną Marin "prekeive". Be to, jis citavo perfrazuotą Vladimiro Lenino citatą: "Kiekviena virėja gali tapti ministre". Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid turėjo asmeniškai atsiprašyti Marin, o parlamentinė opozicija reikalavo Helmės atsistatydinimo — bet nesėkmingai. Nors politikas net buvo vadinamas slaptu  Maskvos "įtakos agentu".

Politinių provokacijų meistras

Puikiai žinodamas Estijos politikos ypatumus, Helmė, regis, sąmoningai provokavo smūgius. Taigi, jis vienintelis iš Estijos vyriausybės nebijo kalbėtis su Rusijos žiniasklaida. 2019 metų liepos mėnesį viename tokių interviu jis pasisakė už Estijos ir Rusijos santykių plėtrą ir nemano, kad Maskva kelia grėsmę Baltijos šalims. Čia reikia suprasti: būdamas populistas, Helmė sugeba pateikti vienas kitą išskiriančius teiginius — priklausomai nuo akimirkos konjunktūros. Tai buvo ypač akivaizdu viešose kalbose apie Rusiją. Prieš tapdamas vyriausybės nariu, jis garsėjo itin kategoriškais pareiškimais apie rytinę kaimynę.

Pavyzdžiui, 2007 metais Helmė sakė: "Šiandieninė Rusija yra augantis monstras, kokio pasaulis dar neregėjęs. Šis monstras išties pečius 2008 metais po prezidento rinkimų, o tada pamatysime, koks monstras iššliauš pro Kremliaus vartus." Tada Helmė pasiūlė: "Rusijai, kuri iš esmės yra silpna, reikia primesti naują, nepakeliamą ekonominę konkurenciją, ginklavimosi varžybas ir ideologinį karą. Ir demografiniame žlugime esanti šalis subyrės."

O 2018 metais Helmė, kreipdamasis į ministrą pirmininką Jurį Ratą, paragino labiau kontroliuoti rusų bendruomenę, nes, jo nuomone, daugelis jos narių yra pasirengę šnipinėti Maskvos naudai. Todėl būtina apriboti jų priėmimą į valstybės tarnybą — į visas be išimčių pareigas. Jis taip pat teigė, kad Rusija tariamai nebuvo linkusi surengti "antrąjį Krymą" iš Rytų Virumaa, šiaurės rytų Estijos rajono, kur gyvena daugiausia etniniai rusai.

Mėgstamiausias Helmės "arkliukas", kuriuo jis jojo daugelį metų, yra teritorinių pretenzijų Rusijai tema. Kalbame apie senovės Rusijos miestus Ivangorodą ir Pečorą su gretimomis žemėmis, kurie 1920–1940 metais priklausė Estijos Respublikai. "Rusija nenori grąžinti šios teritorijos, jos nei kompensuoti, nei apskritai aptarti šio klausimo", — netrukus po paskyrimo vidaus reikalų ministru skundėsi Helmė.

Tačiau tam tikru metu Helme pakeitė savo elgesį. Faktas yra tas, kad rusakalbiai Estijos gyventojai sudaro daugiau nei 25 procentus gyventojų — tai skanus elektorato kąsnelis. Jie neturi savo politinės organizacijos ir pagal "mažesnio blogio" principą tradiciškai balsuoja už Centro partiją, kurios vadovybė vengia tiesioginių raginimų asimiliuoti "netitulinius" gyventojus. Helmė taip pat nusprendė varžytis dėl šios rinkėjų dalies. Jis sušvelnino pareiškimus apie galimus "vidaus priešus", o 2019 metų birželį staiga prakalbo: "Žmonės iš Ida-Virumaa, nors ir ne estai, jie yra mūsų. O jei kalbėsime apie tuos, kurie į Estiją atvyksta iš Ukrainos, tai nėra mūsų žmonės".

Spąstų schema

Kitas reikšmingas faktas. Liberalia save vadinanti opozicinė Reformų partija ypač aršiai pasisako už Estijos tautinių mažumų mokyklų mokymo rusų kalba panaikinimą. Estijos "reformistai" ne kartą pateikė atitinkamą įstatymo projektą — paskutinį kartą 2020 metų rugsėjo mėnesį. Tačiau valdančioji koalicija, įskaitant "ultradešiniąją" EKRE, vis atsisakė naikinti rusų mokyklas. 2020 metų spalio mėnesį Helmė žengė naują žingsnį, kuris paskatino kalbėti apie "paslėptas simpatijas Rusijai". Interviu "Deutsche Welle" jis pasakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jautriai reaguoja į pasaulio politikos pusiausvyrą. "Pagal šią schemą Putinas yra vaistininkas, kuris turi nustatyti pusiausvyrą pagal jautrias skales ir jos pagrindu vykdyti veiksmingą užsienio politiką", — sakė Helmė.

Jo nuomone, Putinas yra pragmatikas: "Jei reikės, jis bus priešas, jei reikės, draugas". Estijos ministras pridūrė, kad iš Rusijos prezidento pozicijos "tiesiog nėra prasmės aktyviai imtis Baltijos šalių", nes tai yra "Europos provincijos". Tačiau, pasak Helmės, Putinui svarbu žinoti, kad Baltijos šalys kaip NATO dalis "nėra pavojingos Rusijai".

Kitas klausimas, ar jį galima laikyti potencialiu Maskvos sąjungininku. Politinis analitikas Aleksandras Nosovičius, kurio specializacija yra Baltijos šalys, pataria tuo itin nesidžiaugti: Helmė interviu "Deutsche Welle" nepasakė nieko naujo. Jo požiūris yra gerai žinomas Vokietijos valstybiniam laikraščiui — ir vis dėlto jis apklausė "toksišką" politiką.

"Tikriausiai kažkas nusprendė, kad Estijos ministras, pripažindamas Rusijos baimes dėl NATO karių dislokavimo Baltijos šalyse ir demonstruodamas priešiškumą ukrainiečiams, yra geras masalas Maskvai. Neva Kremlius turėtų rimtai susidomėti Helme ir siekti bendradarbiavimosu EKRE. Rezultatas bus visiškas Rusijos užsienio politikos diskreditavimas, — mano Nosovičius. — Tas pats "Deutche Welle" pabaksnos Maskvą nosimi į draugystę su Martu Helme: neva, skundžiatės diskriminacija Baltijos šalyse — ir tuo pačiu metu bendraujate su radikalia šovinistų partija, garsinančia Estijos legioną "Waffen SS" ir net raginančia neleisti etninių rusų į vyriausybės postus Estijoje".

Ekspertas yra tikras: atsižvelgiant į reputacijos riziką, Maskvai nederėtų turėti reikalų su skandalingu ir nenuosekliu politiku. Nepriklausomai nuo to, kokius reveransus Helmė darytų Rusijos atžvilgiu, tai yra paprastas triukas.

Tegai:
Estija, Vladimiras Putinas
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas

Grubliauskas paragino atlikti pilietinę pareigą balsuoti Seimo rinkimuose

(atnaujinta 12:35 2020.10.25)
Klaipėdos meras Lietuvos Konstitucijos dienos proga paragino dalyvauti valstybės kūrimo ir jos stiprinimo procese

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, minint Lietuvos Konstitucijos dieną, paragino šalies gyventojus atlikti Lietuvos piliečio prievolę balsuoti, renkant Seimą, Tautos atstovybę artimiausiems ketveriems metams.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje pridėjęs nuotrauką, kur jis sako kalbą, padėjęs ranką ant Konstitucijos.

"Pabandžiau prisiminti ir suskaičiavau, kad jau penkis kartus, padėjęs ranką ant LR Konstitucijos prisiekiau Lietuvos Respublikai ir tai — Šventas jausmas. Šiandien kiekvienas mūsų, tarsi padėjęs ranką ant LR Konstitucijos atlikite pilietinę pareigą, taip tiesiogiai prisidėdami ir dalyvaudami mūsų valstybės kūrimo ir jos stiprinimo procese", — parašė Grubliauskas.

Taip pat Klaipėdos meras pažymėjo, jog kas ir ką konkrečiai šiuose rinkimuose pasirinks, tai jau tos pačios LR Konstitucijos garantuota ir užtikrinta laisvo žmogaus pasirinkimo teisė.

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą >>

Seimo rinkimų antrasis turas prasidėjo spalio 25 dieną, 7:00. Atiduoti savo balsą atvykti į rinkimų apylinkę pagal registracijos vietą galima iki 20:00. Su savimi reikia turėti pasą ir rašiklį, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones.

Tegai:
Klaipėda, Seimas, Seimo rinkimai, Vytautas Grubliauskas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Burlaivis Meridianas Klaipėdoje

Gražiausias Klaipėdos simbolis "Meridianas" išvyko į doką remontui

(atnaujinta 14:18 2020.10.25)
Uostmiesčio gyventojai ir svečiai galėjo stebėti, kaip burlaivio tempimo metu buvo pakelti Pilies ir Biržos tiltai, kad pro juos būtų pratemptas "Meridianas"

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Burlaivis "Meridianas" buvo nuplukdytas į bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" doką, kur bus atliekama privalomoji laivo dokinė techninė apžiūra ir būtinieji remonto darbai.

Kaip tai vyko nufilmavo kartu su kūrybine grupe ir pristate savo Facebook paskyroje režisierė ir prodiuserė Jūratė Klumbienė.

"Gražiausias Klaipėdos simbolis — "Meridianas" išvyko į doką grožio procedūroms ir žadėjo greitai sugrįžti", — parašė Klumbienė.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip burlaivio tempimo metu buvo pakelti Pilies ir Biržos tiltai, kad pro juos būtų pratemptas "Meridianas".

Burlaivio iškėlimas į doką yra būtinas pagal laivų registro reikalavimus, nes jau praėjo septyneri metai nuo to laiko, kaip buvo imtasi gelbėti skęstantį miesto simbolį, kai laivas buvo atstatytas ir nuleistas į vandenį. Remontas leis užtikrinti šio istorinio burlaivio tolesnį išsaugojimą ir jo ilgaamžiškumą.

Planuojama, kad remonto darbai doke užtruks iki dviejų savaičių, po kurių laivas bus grąžintas į savo vietą ir toliau tęs savo veiklą.

Tegai:
laivas, Klaipėda