Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Rusų aljansas" atsisakė dalyvauti Titovo apkaltos procese

90
(atnaujinta 07:31 2018.08.07)
Partijos atstovai teigia, kad tai gali sukelti rusų diasporos suskaidymą, taip pat pabrėžė, kad kai kurios žiniasklaidos ir politologai nemato skirtumo tarp "Rusų aljanso" ir Lietuvos rusų sąjungos, kuriai priklauso Titovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Partija "Rusų aljansas" pareiškė, kad nedalyvaus apkaltos procese prieš Lietuvos rusų sąjungos vietos skyriaus vadovą Viačeslavą Titovą, Klaipėdos miesto tarybos narį.

Tai nurodyta partijos pranešime, paskelbtame Facebook puslapyje.

Pasak "Rusų aljanso" atstovų, tai gali paskatinti rusų diasporos suskaidymą. Be to, jie išreiškė susirūpinimą dėl dabartinės padėties miesto taryboje.

"Vakar mes, klaipėdiečiai, didžiavomės tuo, kad mūsų uostamiestis yra vienas tolerantiškų Lietuvos miestų. Mes didžiavomės, kad per daugelį metų Klaipėdoje buvo formuojama tolerancijos ir geros valios atmosfera, kurioje aktyviai dalyvavo nacionalinės bendruomenės, visuomeninės organizacijos, rusiškos mokyklos ir kt. Ir staiga tiesiog akimirksniu Klaipėda tapo visos Lietuvos nesutarimų vieta", — rašoma pranešime.

"Rusų aljansas" pabrėžia, kad Titovas gali balsuoti prieš idėją įamžinti "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago) atmintį Klaipėdoje, nesigilindamas į smulkmenas ir neprieštaraudamas nuomonei, pagal kurią Ramanauskas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu herojumi".

"Politikui reikėjo suprasti visą jo atsakomybės matą ir pasverti kiekvieną žodį, kurį jis pasakė. Jo publikacijos šia tema socialiniuose tinkluose toliau kaitina situaciją, ir reakcija buvo žaibiška: Klaipėdos miesto taryba inicijavo apkaltos procesą prieš Titovą", — sako partijos atstovai ir nurodo, kad balsuojant už "partizano" atminimo įamžinimą "Rusų aljanso" nariai susilaikė.

Pasak frakcijos, dabartinė situacija bus naudinga tiems, kurie "nori parodyti visus Lietuvos rusus kaip priešus ar nelojalius piliečius" ir pabrėžia, kad daugelis žiniasklaidos ir politologų neskiria "Rusų aljanso" ir Lietuvos rusų sąjungos. 

"Be to, pasinaudodami padėtimi, dešiniųjų radikalai pasiūlė iš valdančiosios koalicijos išmesti "Rusų aljansą", nes, pasak jų, "tai yra penktoji kolona ir galimų sunkių bandymų metu Lietuvai jie neišvengiamai pereis į priešo pusę". Ši aplinkybė suteikia mums galimybę kreiptis į etikos komisiją ir ginti savo garbę ir orumą ten", — sakoma pranešime.

Klausimo esmė

Liepos pabaigoje aplink Klaipėdos miesto tarybos narį Viačeslavą Titovą kilo skandalas dėl jo teiginio, kad "partizanai", kurių garbei miesto valdžia nusprendė pastatyti paminklinę lentelę ant buvusio pedagoginio instituto pastato, prisidėjo prie aštuonių tūkstančių civilių gyventojų nužudymo. Kaip savo žodžių įrodymus jis pateikė sovietų teismo nuosprendžio kopijas.

Po jo žodžių Klaipėdos rajono prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o miesto taryba pradėjo apkaltos procedūrą prieš Titovą.

Interviu "Sputnik Lietuva" jis teigė, kad nesidomėjo Ramanausko (Vanago) biografija, kol jo atminties nenusprendė įamžinti mieste. Titovas pabrėžė, kad jo kolegos  atsisakė pažvelgti į medžiagą, susijusiąsu "miško brolių" vadu. Jis taip pat pridūrė, kad teisėsaugos institucijos atliko kratas jo namuose ir biure.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Titovas, kuris kalbėjo apie galimą "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago prisidėjimą prie aštuonių tūkstančių civilių nužudymo, nusipelnė apkaltos.
Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Lietuvos valdžios institucijos ketina perrašyti istorines realijas, o prieš Titovą prasidėjo tikra "raganų medžioklė".

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

90
Tegai:
Rusijos aljansas, Lietuvos rusų sąjunga, Viačeslavas Titovas, Klaipėda
Temos:
Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą (31)
Dar šia tema
Titovas papasakojo apie kratas jo namuose, darbe ir automobilyje
Lietuvoje vyksta tikras Titovo pjudymas už kitokias jo pažiūras, mano Zacharova
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai